Didesnė alga — tik miražas
Nijolė Koskienė / Šiaulių kraštas
2011-07-20 07:19

Šalyje formuojama nuomonė apie tuoj tuoj gresiantį atlyginimų didinimą yra gerokai perdėta. Apklausę Šiaulių verslininkus, įsitikinome, kad vos viena kita įmonė ketina kelti algas. Geresnes sąlygas darbuotojams gali pasiūlyti su užsienio užsakovais dirbančios įmonės.

1000 eurų lūkesčiai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys metinėje konferencijoje pareiškė, kad verslas moka per mažus atlyginimus. Jo nuomone, siektinas vidutinis atlyginimas, kad žmonės visai neišsilakstytų iš Lietuvos, turi būti bent tūkstantis eurų (3500 litų) iki mokesčių (apie 2660 litų po mokesčių). Jis mano, kad tokį atlyginimą galėtų mokėti trečdalis verslo.

Šiuo metu vidutinis atlyginimas po mokesčių Lietuvoje yra per 1600 litų.

Lietuvoje vykdomos apklausos taip pat nuteikia optimistiškai. Darbo paieškos portalo „CV-Online“ apklausos duomenimis, šiemet atlyginimus kelti ketina 35 procentai, kitąmet — 67 procentai apklaustųjų verslininkų.

„Šiaulių krašto“ atlikta Šiaulių verslininkų apklausa grąžino į realybę, kurioje vidutinis “2660 į rankas“ išlieka kaip nepasiekiamas miražas.

Reguliuoja rinka

„Atlyginimus reguliuoja ne politikai, ne profsąjungos, ne darbdavių asociacijos, o rinka. Juk 2007— aisiais, kai atlyginimus kėlėme 20 procentų, niekas įmonių neklausė, kodėl“, — skeptiškai raginimus kelti atlyginimus vertina dviračių gamyklos “Baltik vairas“ generalinis direktorius Dirkas Cvikas. Pasak įmonės vadovo, atlyginimai įmonėje kitais metais išliks stabilūs.

„Bent jau savo šakoje didinti atlyginimų nematome jokios perspektyvos“, — kolegai antrina Rimantas Žukauskas, “Šiaulių tauro televizorių“ vadovas. Jo žodžiais, patys pramonininkai konservatyviai vertina B. Lubio raginimus.

„Mūsų atlyginimai priklauso nuo darbo rezultatų, o dabar esame ant išgyvenimo ribos“, — teigia Lietuvos — Švedijos įmonės “Comco“direktorė Nomeda Petrovaitė. Įmonė didžiąją dalį produkcijos — pagalvių, antklodžių, čiužinių — parduoda vietinėje rinkoje.

Nuo sausio, pasak N. Petrovaitės, įmonė dirbo nuostolingai, tik vidurvasarį išbrista iš nuostolio, tačiau ir dabar užsakymų į priekį daug nėra. Įmonės vadovė neslėpė, kad specialistų jau trūksta, tad belieka tikėtis daugiau užsakymų.

Statybų pakilimas baigsis rudenį

Statybų sektoriuje atlyginimai, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo apie 15 procentų, tvirtina Stanislovas Valius, statybos bendrovės „NCC Titanas“ vadovas, Statybininkų asociacijos prezidiumo narys. Tačiau rudenį, prognozuoja, atlyginimai vėl kris žemyn ir bus atleista daug statybininkų, mat su vasara baigsis ir ES finansuojamų objektų statybos.

Statybininkams, net ir dirbantiems ES finansuojamuose objektuose, kelti algų, anot S. Valiaus, neleidžia žiauri konkurencija, nes konkursai laimimi tik pasiūlius mažiausią darbų kainą.

S. Valius neslepia, kad labai daug statybininkų išvyksta į užsienį, kur uždirba apie 1200 eurų per mėnesį (tai yra 4200 litų), kai Lietuvoje oficiali statybininko alga siekia apie 2000 litų.

Statybos įmonių vadovai, anot S. Valiaus, esą uždirba ne ką daugiau — apie 2500 litų.

Uždaras ratas

„Kad ir labai norėtume, atlyginimų kelti neišeitų“, — sako Rimantas Gluodas, saldainių fabriko “Rūta“ direktoriaus pavaduotojas.

Rankų darbo saldainių versle apie 38 procentus produkto vertės sudaro atlyginimai, todėl juos pakelti net vienu procentu įmonei yra labai skausminga. Kas kita, svarsto pašnekovas, įmonės, kuriose darbo užmokestis sudaro 1 ar 2 procentus prekės vertės.

Šiuo metu fabriko cechų darbuotojai, pasak R. Gluodo, uždirba nuo 1000 iki 2500 litų iki mokesčių, ne ką didesnis — 2100 — 2200 litų yra ir įmonės administracijos darbuotojų atlyginimas. „Mūsų atlyginimai gan kuklūs, tačiau manome, kad toks yra Šiaulių atlyginimų vidurkis“, — sako R. Gluodas.

Kokios atlyginimų perspektyvos įmonėje?

„Tokio lygio saldainiai užsienyje kainuoja eurais, kiek pas mus litais, nes gaminys iš tiesų to vertas. Kai pirkėjai galės mokėti daugiau, tai įmonė galės kelti ir atlyginimus“, — užburto rato filosofiją dėsto R. Gluodas.

Nėra pelno, nėra atlyginimų

„Jei gaučiau kelis šimtus milijonų pelno, kaip Lubys, tai ir aš kelčiau darbuotojams algas. O dabar aš pats sau susimažinau atlyginimą“, — sako tarptautinių pervežimų, prekybos ir mėsos gamybos bendrovių savininkas Sigitas Gideika. Jis tvirtina, kad atlyginimai gali kilti vienu atveju, jei yra pelnas. Kol kas nė viename iš jo verslų nesimato perspektyvų klestėti.

Geras vairuotojas, anot S. Gideikos, pervežimų kompanijoje gali uždirbti iki 5000 litų ir daugiau per mėnesį, tačiau gerų vairuotojų trūksta — viena, dėl labai didelės konkurencijos, antra, dėl to, kad daug vairuotojų nuvilioja užsienio kompanijos.

Mėsos gamybos įmonėje kol kas dirbama nuostolingai. „Kai kuras brango 30 procentų, didėjo kitos sąnaudos, o mes tebeprekiaujame tomis pačiomis kainomis, apie kokį atlyginimų didėjimą galima kalbėti?“, — nepalieka vilčių verslininkas.

Prekybos sistemoje mažinamas žmonių skaičius, pereinama prie savitarnos, metai taip pat baigti nuostolingai.

„Aš vadybininkui su premijomis moku 1200 litų, ir jis pas mane pasilieka, nes neturi kur išeiti...“, — tvirtina S. Gideika.

Už algą dėkingi eksportui

Batų gamintoja „Sabalin“ atlyginimus šiemet kėlė vidutiniškai 5 procentais, visiems darbuotojams moka 80 litų priedą per mėnesį už transporto išlaidas. Įmonės vadovė Regina Arcišauskaitė svarsto galimybę šiemet atlyginimus dar šiek tiek kilstelėti. Įmonė, kurioje dirba apie 70 žmonių, visą produkciją eksportuoja į Vokietiją, Skandinaviją, Angliją.

„Renkamės mokius klientus, gaminame brangesnius aukštos kokybės batus su didesne pridėtine verte, tai mus ir gelbsti“, — sako batų įmonės vadovė.

Kelerių metų derybų rezultatas — nauji projektai su užsakovais: plačiakojėms Anglijos ponioms šiauliečiai gamina patogią ir elegantišką avalynę, o bavarams — nuo vaikiškų iki didelių dydžių klasikinius batus prie tautinių kostiumų. „Mes batus parduodame brangiai“, — neslepia R. Arcišauskaitė.

Batų aptraukėjai įmonėje „į rankas“ uždirba iki 2000 litų ir daugiau.

Gruzdžiuose įsikūrusios įmonės „Baltic Champignons“ direktoriaus Arūno Radzevičiaus teigimu, įmonėje atlyginimų kėlimo klausimas svarstomas suvedus metinius rezultatus. “Pavasarį atlyginimai buvo keliami vidutiniškai 10 procentų, jaučiame, kad, suvedę šių metų rezultatus, turėsime iš ko kelti atlyginimus ir kitąmet“, — prognozuoja įmonės vadovas.

Pasak A. Radzevičiaus, 85 procentus grybų įmonė eksportuoja, daugiausia — į Skandinaviją. „Tik eksporto dėka galima gerinti darbo sąlygas, didinti investicijas ir atlyginimus“, — sako įmonės vadovas.


Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*