Naujausių elektromobilių vertę vis dažniau lemia ne geležis, o kodas. Tokios bendrovės kaip „Tesla“, „Rivian“, „Lucid“ ir augantys Kinijos gamintojai kuria vadinamuosius programiškai valdomus automobilius, kuriuos galima nuotoliniu būdu tobulinti ir taisyti.
Šis pokytis žada daugiau patogumo vairuotojams, bet kartu kelia klausimų dėl ilgaamžiškumo ir teisės remontuoti nuosavą transporto priemonę.
Automobilis kaip nuolat atsinaujinantis įrenginys
Programiškai valdomas automobilis – tai transporto priemonė, kurios pagrindinės funkcijos kontroliuojamos viena ar keliomis galingomis centrinėmis kompiuterinėmis sistemomis. Programinė įranga nuolat atnaujinama per nuotolinius, belaidžius atnaujinimus.
Tai leidžia gamintojams nuotoliniu būdu šalinti gedimus, didinti saugumą ar net pagerinti dinamines savybes. Pavyzdžiui, „Tesla“ programiniu atnaujinimu sutrumpino „Model 3“ stabdymo kelią, kai nepriklausomas vertintojas iš pradžių skyrė prastą įvertinimą.
„Rivian“ atnaujinimais jau yra pridėjusi naujų važiavimo režimų, patobulinusi pakabos darbą ir įdiegusi balso asistentą. Gamintojai pabrėžia, kad taip senesnis automobilis vairuotojui gali atrodyti tarsi naujas modelis.
Kiek ilgai pajėgs atlaikyti techninė įranga?
Kita medalio pusė – techninių komponentų ribos. JAV keliuose važinėjančio automobilio vidutinis amžius artėja prie 13 metų, nemažai jų naudojami ir ilgiau. Tačiau išmanieji telefonai dažniausiai programinį palaikymą praranda po 4–7 metų.
Ekspertai įspėja, kad automobilio kompiuteriai galiausiai gali tapti per silpni naujoms funkcijoms. Kai kurias paslaugas gali būti nebepelninga palaikyti, o dalies įrangos atnaujinti fiziškai neapsimokės.
Ryškus pavyzdys – „Tesla“ pažadas, kad 2016 metais gaminta techninė įranga bus pajėgi pilnai autonominiam vairavimui. Vėliau bendrovė pripažino, jog senesnės kartos kompiuteris šių užmojų nebeatitinka, tad daliai klientų teko siūlyti techninį atnaujinimą ar nuolaidą keisti automobilį į naujesnį.
Teisė remontuoti ir „klasikų“ ateitis
Net ir nustojus gauti naujas funkcijas, automobilį vis tiek reikės prižiūrėti. Čia įsitraukia teisės remontuoti judėjimas, siekiantis, kad gamintojai suteiktų prieigą prie diagnostikos įrankių ir dalių nepriklausomiems servisams ir patiems savininkams.
„Rivian“ skelbia planuojanti automobiliuose atrakinti išplėstinį servisų meniu ir leisti vairuotojams atlikti bazinę diagnostiką, remiantis ekrane pateikiamais patarimais ir dirbtinio intelekto pagalba. Tai būtų žingsnis į priekį lyginant su uždaromis sistemomis, kuriose viską gali atlikti tik autorizuotas atstovas.
Ekspertai taip pat svarsto, kas nutiks, kai dabartiniai elektromobiliai taps „klasikiniais“. Ar atsiras nepriklausomų meistrų ir įmonių, kurios specializuosis senų programinių platformų priežiūroje, tarsi automobilių programų „AutoZone“?
Dalis specialistų siūlo, kad pasibaigus oficialiam programiniam palaikymui gamintojai atvertų senų sistemų kodą. Tuomet bendruomenės ir mažesnės įmonės galėtų pratęsti atnaujinimus, taisyti saugumo spragas ir kiek įmanoma prailginti transporto priemonės eksploatavimą.
Ilgaamžiškumas: didysis neatsakytas klausimas
Istorija žino pikapus, nuvažiavusius daugiau kaip milijoną kilometrų, ir keleto dešimtmečių senumo automobilius, kurie iki šiol kasdien naudojami. Ar programiškai valdomi elektromobiliai sugebės pakartoti tokį ilgaamžiškumą, dar neaišku.
Akivaizdu, kad jie lenkia senesnius modelius saugumu, komfortu ir galimybėmis. Tačiau tapę priklausomi nuo sudėtingos programinės ekosistemos jie kartu tampa pažeidžiamesni tiek techninių, tiek verslo sprendimų atžvilgiu.
Galutinis atsakymas paaiškės tik po dešimtmečių. Šiandien pirkėjams svarbiausia aiškiai suprasti, kiek laiko gamintojas įsipareigoja palaikyti konkretaus modelio programinę įrangą ir kokias alternatyvas jie turės, kai oficialus palaikymas baigsis.
