2021: sveiki atvykę į Jungtines Europos Valstijas (1)

Sveiki atvykę į 2021 metų Europą. Prabėgo dešimtmetis nuo 2010-2011 metų skolų krizės, pareikalavusios mažiausiai dešimties vyriausybių atsistatydinimo. Kai kas išliko po senovei, tačiau daug kas per tą laiką pasikeitė. Savo įžvalgomis apie galimą ateities scenarijų „The New York Times“ dalijasi profesorius Nialas Fergusonas.

Euras vis dar tebėra vieninga visos Europos valiuta, tačiau banknotai ir monetos beveik nebenaudojami, dauguma atsiskaitymų vykdoma elektroninėje erdvėje.

Savo ruožtu Briuselis neteko politinės svarbos ir perleido vaidmenį Vienai. Anot jaunatviškos Austrijos kanclerės Marshkos Radetzky tokie pokyčiai daug geriau atspindi daugiatautės Europos veidą, kurią nemaža dalimi formavo Habsburgų dinastija.

Vokietija džiaugiasi pertvarkomis, nes ji niekada nebuvo itin laukiamas svečias Belgijoje, tuo tarpu Austrijoje vokiečiai jaučiasi it namie.

Pietiniai sąjungos pakraščiai vis dar kenčia nuo didžiulio nedarbo. Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje nedarbo lygis perkopė 20 proc. ribą. Vis dėlto 2012 metais sukurta fiskalinio federalizmo sistema leidžia kontroliuoti šių valstybių išlaidas ir pumpuoti lėšas iš šiaurinių kaimynių.

Pietiečiai susitaikė su savo padėtimi kaip, kad anksčiau tai padarė Rytų vokiečiai. Penktadalis Pietų regiono gyventojų yra vyresni nei 65 metų amžiaus, o ketvirtadalis – bedarbiai, tad žmonės turi daug laiko mėgautis paprastais gyvenimo džiaugsmais. Dviejų greičių Europa puikiai pasitarnavo šešėlinei ekonomikai, daugelis pietinių valstybių gyventojų nelegaliai darbuojasi sodininkais, kambarinėmis ir auklėmis šiaurinių kaimynų ūkuose, o pastarieji džiaugiasi antraisiais namais šiltuosiuose kraštuose.

Jungtinės Europos Valstijos (JEV) per dešimtmetį sugebėjo pritraukti naujų narių. Latvija ir Lietuva, sekdamos kaimyninės Estijos pavyzdžiu, pagaliau prisijungė prie piniginės sąjungos. Tą patį padarė ir Lenkija, vadovaujama buvusio užsienio reikalų ministro Radeko Sikorskio.

Naujosios euro zonos narės tapo Europos ekonominiu varikliu. Investuotojai noriai renkasi šias valstybes dėl žemų mokesčių ir sąlyginai pigios darbo jėgos.

Visgi ne visiems pavyko išsilaikyti Jungtinėse Europos Valstijose. Ketvirtą kadenciją pradedantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas, nepaisant euroskeptiškų nuotaikų, nusprendė surizikuoti ir surengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje. 59 proc. gyventojų nusprendė balsuoti už pasitraukimą iš Sąjungos. Toriai perėmė absoliučią daugumą bendruomenių rūmuose. Karalystė išsilaisvino iš Briuselio pančių, tad nuo šiol ją itin pamėgo kinų investuotojai, kurie mato šioje saloje ne tik verslo, bet ir gyvenimo galimybes. Naujuosius Kinijos turtuolius žavi britiškos aristokratijos paveldas.

Tam tikra prasme toks federacijos modelis paglostytų jos kūrėjų širdis. Sąjungos branduolį sudaro frankogermanai. Šeštojo dešimtmečio herojai Jeanas Monnetas ir Robertas Schumanas būtų laimingi dėl tokios evoliucijos. Visgi 2021 metų JEV ženkliai skiriasi nuo Europos Sąjungos, kuri pradėjo byrėti 2011 metais.

- Nialas Fergusonas