A. Gluodas: šokoladui reikia proto, rankų ir širdies

(Puslapis 1 iš 4)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Dina Sergijenko / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-12-09 06:55

Po poros metų šimtmetį švęsiančiame saldainių fabrike „Rūta“ verda darbas. Artėjant didžiausioms metų šventėms saldainių užsako įmonės, skanėstų dėžutes rengiamasi dovanoti draugams, artimiesiems. „Jau šeštą valandą ryto fabrikas imasi darbo visu tempu, turime dvi pamainas, tačiau yra žmonių, kurie dirba ir trečią pamainą“, – pasakojo bendrovės „Rūta“ vadovas Algirdas Gluodas.

Su A. Gluodu susitikome Vilniuje, ne Šiauliuose, kur nuo 1913 metų veikia saldainių fabrikas. Prieš beveik šimtą metų čia jį įkūrė Antanas Grincevičius, vėliau fabriką karta iš kartos paveldėjo įkūrėjo giminaičiai. „Mums fabrikas buvo grąžintas, tačiau įrengimus reikėjo išsipirkti. Teko skolintis iš banko lėšų ir įmonei steigti, ir įrengimams išsipirkti – visi buvome paprasti, turtų nesukaupę žmonės“, – pasakojo verslininkas.

„Rūtos“ administracijoje A. Gluodas dirba nuo 1995-ųjų, tačiau į saldainių gamybos paslaptis ėmė gilintis gerokai anksčiau – 1993 metais. „Tinkamo išsilavinimo neturiu – esu technikas. Net dabar, ką jau kalbėti apie anuos laikus, nėra geros literatūros lietuvių kalba apie šokoladą. Tik atėjęs į fabriką visų prašiau duoti ką nors paskaityti, kad turėčiau bent šiokį tokį supratimą apie saldainių gamybą, tačiau niekas negalėjo nieko pasiūlyti. Teko šviestis iš knygų rusų ir prancūzų kalbomis“, – prisiminė kelią į saldumynų pasaulį verslininkas. Šiandien jis išmano saldainių gamybos subtilybes, vis dėlto savęs specialistu nelaiko.

Saugo paveldėtą sklypą

Turėti savarankišką ir nuo niekieno nepriklausomą įmonę šiandien labai sunku. Tai patvirtino ir A. Gluodas. Iki krizės ne vienas užsienio verslininkas, didžiulės kompanijos, investuotojai iš svečių šalių ieškojo, ką galėtų nusipirkti ar bent į ką galėtų investuoti Lietuvoje. „Pas mus lankėsi ne kartą, spaudė iš visų pusių, ir vienaip, ir kitaip bandė suderėti, – prisiminė A. Gluodas investuotojų vizitus į „Rūtą“. – Investuoti norėjo ir vokiečiai, ir islandai. Tų investicijų reikėjo, tačiau nenorėjome būti priklausomi.“ „Rūta“ liko nepriklausoma lietuviška įmonė. Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių saldumynų gamintojų jau senokai priklauso užsienio kompanijoms.

Didelę sumą atseikėti už maždaug vieno hektaro žemės sklypą pačiame Šiaulių centre buvo pasirengęs ir vienas užsienio prekybos tinklas. Tuomet jau šiandien, toje vietoje, kur dabar įkurtas senasis saldainių fabrikas, Tilžės gatvėje, stovėtų prekybos centras, o fabrikas būtų perkeltas į užmiestį. Šių investicijų, pasak A. Gluodo, reikėjo, nes dabartinė fabriko vieta jau nebepatogi. „Sunkiasvorė technika iki miesto centro važiuoti negali, tad išvežioti produkciją labai nepatogu. Mes jau seniai galvojame apie „Rūtos“ perkėlimą į užmiestį. Tada mums buvo pasiūlyti labai dideli pinigai, kone kasdien vyko derybos, suma vis didėjo. Galima sakyti, iki absurdo. Tačiau nepardavėme, sudvejojome, nes šis žemės sklypas – dar senelio, paveldėtas karta iš kartos. Galbūt sentimentai ir sutrukdė“, – gūžtelėjo pečiais verslininkas.

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Kiek uždirba pardavimų profesionalai?

1800 litų pastovus atlyginimas ir iki 2500 litų „komisinių”, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo pardaviko darbštumo ir gebėjimų. Tiek „į rankas” uždirba pardavimo profesionalai, turintys daugiau nei pusketvirtų metų ...

Kaip pradėti karjerą ES institucijose video

Europos Sąjungos institucijose dirba daugiau kaip 40 000 žmonių iš 27 ES valstybių narių. Norintieji patekti tarp jų turi praeiti kelių etapų atrankas, neretai kandidatams tenka įveikti tūkstančius konkurentų. Tokius konkursus laimėję ...

Permainos: L. Čereška traukiasi iš „BIOK laboratorija“ vadovų

Pavasaris – permainų metas Lietuvos verslo padangėje. Iš pareigų traukiasi ir ilgametis vienos didžiausių kosmetikos gamintojų Baltijos šalyse „BIOK laboratorija“ vadovas Linas Čereška. L. Čereška ...

EEPA asociacijai vadovaus M. Varaška

Trejus metus asociacijai EEPA, vienijančiai daugiau nei 70 proc. visos Lietuvoje parduodamos elektronikos gamintojų ir importuotojų, vadovavęs Giedrius Mikulskas pasitraukė iš direktoriaus pareigų ir nuo šiol dirbs organizacijos ...

Pirkėjai religinius simbolius reklamoje vertina neigiamai

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros mokslininkų darbas apie kontraversišką religinių simbolių naudojimą šią savaitę bus pristatytas prestižinėje Academy of Marketing Science konferencijoje, Jungtinėse ...

Pasiūlius tapti direktoriaus pavaduotoju, P. Lukauskas palieka „Versli Lietuva“ (8)

 VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas iš užimamų pareigų traukiasi šalių sutarimu. Ūkio ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad jis penktadalį darbo laiko skirdavo ...

G. Galvanauskas: finansų sektoriaus maratonininkas

Nuolat judantis ir besikeičiantis bankų sektorius ne veltui patraukė banko „Danske Bank“ filialo Lietuvoje generalinį direktorių Gintautą Galvanauską. Vadovas pripažįsta, kad svarbiausia jam – nustatyti judėjimo kryptį ir jokiais ...

Gediminas Almantas laimėjo Vilniaus oro uosto vadovo konkursą

Lietuvos tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo konkursą, skelbtą Susisiekimo ministerijos, laimėjo tesininkas Gediminas Almantas, skelbia vz.lt cituodamas BNS. "Galėčiau patvirtinti, kad kandidatų sąraše po pokalbio buvau pirmas. Oro ...

Sudaryta nauja „Giraitės“ ginkluotės gamyklos valdyba

 Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė pasirašė spendimą, kuriuo išrinkta nauja AB Giraitės ginkluotės gamyklos valdyba, ją sudaro 3 nariai. Naujais AB Giraitės ginkluotės gamyklos valdybos nariais tapo ūkio viceministras Marius Busilas, ...

Svajonių darbas pagal Vilnių: žolės pjovimas robotu (4)

Šią savaitę internautų dėmesį patraukė viename darbuotojų paieškos portalų pasirodęs skelbimas, siūlantis 3000 litų „į rankas“ atlyginimą už trijų savaičių Vilniaus Lukiškių aikštės vejos priežiūrą. Dar ...




Dienos klausimas

Ar reikėjo keisti „Versli Lietuva“ vadovą P. Lukauską?

Dienos citata

Mažoms valstybėms, kurios neturi kitokių šaltinių iki šiol apsimokėjo turėtų atominę energetiką savo energetinėje sistemoje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Archyvas

Dienos skaičius

74 mln. litų

Už tiek parduotas „Snoro lizingas“

Archyvas