A. Padvaiskas: sekasi, kai darai su meile (5)

Pirmuosius čiužinius kone prieš dvidešimtmetį pasiuvęs rankomis šiandien „Padvaisko ir Ko“ vadovas Arvydas Padvaiskas sako, kad verslas įprastai pradedamas ne iš gero gyvenimo.

Kalbėdamas apie savo verslą šiandien didelės lietuviškos įmonės vadovas tikina, kad be darbo nebegali nurimti. „Dabar yra darbas dėl darbo, tarsi liga“, – juokauja jis. Verslininkas ne tik vadovauja čiužinius, tachtas, kušetes ir lovas gaminančiai įmonei „Padvaiskas ir Ko“, bet ir antrus metus džiaugiasi nuosava kaimo turizmo sodyba.

Kol patogiai taisomės prie dokumentais nukrauto direktoriaus stalo ilgam pokalbiui, A. Padvaiskas pasakoja, kad kaimo turizmo verslas puikiai įsibėgėja. „Beveik visai vasarai yra užsakymų, – ir čia pat šypteli: – Kai su meile viską darai, tai ir sekasi.“

Pasirengę netikėtumams

Lietuvoje „Padvaisko ir Ko“ produkcijos parduodama gal tik 30 procentų. Tokie rodikliai verčia lietuvius taikytis prie užsakovų šalių šventinių dienų, padirbėti neįprastomis dienomis, kad klientai produkciją gautų laiku. Tokia tvarka ir darbuotojų supratimas duoda vaisių, neslepia A. Padvaiskas. Lietuvius giria, kad šie – punktualūs ir laikosi žodžio.

Stengdamasis užtikrinti nuolatinę gamybą ir užbėgti už akių atvejams, kai kurio nors iš tiekėjų veikla sutrinka ir pritrūksta įvairių detalių, verslininkas savo sandėliuose Glitiškių kaime, Vilniaus rajone, turi dėl visa ko atsidėjęs čiužiniams, lovoms, kušetėms reikalingų detalių. „Jeigu kuris nors iš tiekėjų negali laiku pristatyti reikiamų detalių, gaminame iš turimų atsargų“, – sako jis.

Tiesa, kartais nutinka ir tai, ko niekas nebuvo numatęs. Kai išsiveržė Islandijos ugnikalnis ir pelenais užteršė Europos oro erdvę, privertė oro uostuose nutūpti lėktuvus, „Padvaiskas ir Ko“ tada buvo gavęs skubų užsakymą ir sumanė taupydami laiką nusisamdyti krovininį lėktuvą. „Tačiau nutiko taip, kad tas mūsų užsakytas lėktuvas buvo priverstas nutūpti kitoje valstybėje ir mes savaitę vėlavome atlikti užsakymą. Tačiau klientai nepyko, suprato“, – šypsosi verslininkas.

Čiužinius siuvo rankomis

Pradėdamas savo verslą A. Padvaiskas negalvojo apie tai kaip apie rimtą perspektyvą. „Neteko dirbti valdiško darbo. Kol studijavau, laisvu laiku dirbdavau vairuotoju, o kai nereikėdavo niekur važiuoti ar studijuoti, buvau pasidaręs kažką panašaus į automobilių servisą – dėstytojams taisydavau automobilius“, – prisimena vyras. Automobiliai – verslininko kraujyje. Vienu metu jis ne tik vadovavo didelei kompanijai, bet ir aktyviai dalyvavo automobilių sporte.

Mintis apie čiužinius šovė atsitiktinai. Artimas bičiulis prieš daugiau nei dvidešimtmetį A. Padvaiskui pasiūlė kartu pardavinėti arabiškas tachtas. „Sudėjome skelbimus į laikraštį, nurodėme telefonus, – prisimena verslininkas. – Žmonės skambindavo, mes jiems nupasakodavome, kaip atrodo baldas, ir jie pirkdavo. Ir sau pasiėmėme po tą lovą. Ta tachta net šiandien yra namie.“

- Dina Sergijenko