Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Kur auga talentų karta?

Kokią mokyklą atsimename iš savo rugsėjų? Man įstrigę kardeliai mylimiausiam mokytojui, liūdesys, kad baigėsi vasariškos katino dienos ir džiaugsmas susitikus su draugais. Šiandien išleisdami savo ūgtelėjusius vaikus į ...

Iššūkis Rytų Europos centriniams bankams – defliacija

Dėl geopolitinės įtampos Ukrainoje Rytų Europos valstybėse sustiprėjo defliacijos grėsmė. Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje kainos jau fiksuoja neigiamą augimą, arti to yra ir Čekija. Vengrijos centrinis šalies bankas pirmadienį ...

V. Vasiliauskas: V.Romanovas neišdrįso atsakyti už savo veiksmus

Rusijos sprendimas neišduoti bankrutavusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo nenustebino, nes jis to nuosekliai siekė, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Pasak V.Vasiliausko, V.Romanovui nepakako drąsos ...

Baltijos šalių ekonomines perspektyvas temdo geopolitinė įtampa

 Su krize Ukrainoje susijusi geopolitinė įtampa turės reikšmingos įtakos Pabaltijo šalių ekonomikų augimui. Maža to, tolesnis įtampos eskalavimas gali pakenkti ir visuotiniam investuotojų požiūriui į Baltijos valstybes. Estijos ...

Geros verslo praktikos memorandumas – tik gražus gestas

„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas“ teigė, kad pasirašytas geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas – tik gražus gestas, ...

Vietiniai putinai

 Ko norėti iš tikrojo Putino, kai savų putinų – nors vežimu vežk. Jų nematai tik tada, kai nieko nedarai. Bet vos tik pirštą krust – būtinai susidursi su kokiu vietiniu putinu ir jo blokadomis. Kai vis siūlau ...

Euro zonos ūkio duomenys nuvylė optimistus

 Praėjusią savaitę paskelbtos naujienos ypač nuvylė laukiančius spartaus euro zonos atsigavimo. Skirtingų šalių BVP augimo rezultatai, Vokietijos užsakymų bei verslo lūkesčių duomenys signalizuoja apie ekonomikos tempų ...

Kaip sukonstruoti sąmokslo teoriją?

 Paslaptys, sąmokslai, slaptos draugijos, šnipai, sekliai ir slaptosios tarnybos – tai temos, senos kaip pasaulis. Kai tokie dalykai aptariami romanuose, rodomi filmuose ar serialuose – viskas puiku ir gražu. Tačiau kai jie ...

G. Nausėda: kaip dėl sankcijų nukentės Lietuvos gyventojai

Naujausi duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį didžiausių euro zonos ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – rodikliai prastesni nei prognozuota. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad tai dar nėra ...

Ar šiandien vis dar verta investuoti rizikingai?

 Investuotojas, galintis tiksliai numatyti laiką, kuomet vienas investicijas pakeisti kitomis yra pelningiausia, bemat taptų milijonieriumi. Deja, atspėti rinkų krypties pasikeitimo metą išties sudėtinga, o atsakymo į klausimą, ar ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate savo asmeninius finansus?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas