Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


BVP pasiekė prieš krizę buvusį lygį – tolimesniam augimui koją gali pakišti baimės

Antrąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos ekonomikos augimas siekė 3,1 procentų. Bendrasis vidaus produktas pagaliau pasiekė prieš krizę regėtas aukštumas – išsigydyti krizės žaizdas užtruko net ...

Teisėkūros cirkas: kaip gavome eurą

 Praėjusią savaitę, liepos 23 dieną paskutinė Europos instancija, Bendrųjų reikalų taryba, priėmė sprendimą, kad Lietuva gali įsivesti eurą. Iki 2015 metų sausio 1 dienos tada buvo likusi 161 diena. Sutikite, mažokai, jei eurui pradėtume ...

JAV: 3 proc. ekonomikos augimas, tačiau mažiau naujų darbo vietų

Rinkos dalyviai šią savaitę aktyviai seks naujienas JAV, kur bus paskelbta nemažai makroekonominių rodiklių. Trečiadienį paaiškės JAV Federalinio rezervų banko (FED) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų. Esminių pasikeitimų ...

Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?

Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ ...

Nespręskite apie moterį pagal jos bikinį (2)

Profesorius Aaron Levenstein statistiką yra palyginęs su bikiniu – tai, ką jį atskleidžia, sudomina ir suintriguoja, tačiau tai, ką paslepia, yra esmė. Paviršutiniška Lietuvos darbo rinkos statistinių rodiklių analizė gali labai ...

Ekonomikai augant nedarbo lygis nebemažėja

Atrodytų čia niekam neturėtų kilti klausimų – kuo spartesnė ekonomikos plėtra, tuo daugiau žmonių susiranda darbą ir tuo žemesnio nedarbo lygio įmanoma pasiekti. Taip teigdami mes pirmiausia prisimename 2004-2007 m., kuomet dviženklis BVP ...

D.Grybauskaitė: su euru būsime tie, kurie dalyvaus priimant sprendimus

 Lietuvos prezidentė sako, kad euro įvedimas reiškia postūmį šalies verslui ir investicijoms, skolinimosi kaštų mažėjimą. Dalia Grybauskaitė teigia eurą visada vertinusi kaip geopolitinį saugiklį nuo politinio ir ...

Euras – iššūkis su patikimu užnugariu

ES politinės institucijos jau priėmė visus įmanomus formalius sprendimus, atveriančius duris eurui Lietuvoje. Kad ir ką bekalbėtų skeptikai, tikiu, kad tai yra pozityvus variklis šalies ekonomikai. Turime didžiuotis, nes Lietuva nuėjo ilgą ...

Skaičiuojant dienas iki euro – bliūkštantys mitai ir nepagrįstos baimės

Šiandien Lietuvos kelyje pilnateisės narystės euro zonos link nebelieka nei praktinių, nei teorinių barjerų. Tačiau maždaug pusė Lietuvos gyventojų nėra įsitikinę euro nauda, ir nacionalinės valiutos pasikeitimo laukia su nerimu. Kaip gimsta ...

Litą matysime tik vadovėliuose (5)

 Visai neseniai dar girdėjome ir garsiai šaukėme: „Lietuva – drąsi šalis!“ Galėjome tuo didžiuotis, nors skeptikai drąsiai klausė: „O kodėl?“ Atsakantieji tik traukė pečiais ir šaukė ...



 

 


Dienos klausimas

Ar apsipirkdami atkreipiate dėmesį į kainas eurais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas