Ambasadorius Švedijoje: per vieną dieną netapsime skandinavais

(Puslapis 1 iš 6)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Tumosa / Balsas.lt

2012-03-28 09:09

 Ne paslaptis, kad Lietuva visuomet siekė ir sieks tapti lygiaverte Europos šalimi. Didžiausią pavyzdį mūsų šalis laiko Skandinaviją. Ir nors mažais žingsneliais einame link to, tačiau ne viena karta turės pasikeisti, kad pagaliau Lietuvos ekonomikos lygis būtų kaip pavyzdžiui, Švedijos.

Pakalbinome Lietuvos ambasadorių Švedijoje Eitvydą Bajarūną:

Atgavus nepriklausomybę 1990 m. lietuviai džiaugėsi – jie po 10 metų gyvens kaip Skandinavai. Kaip manote, kodėl taip neatsitiko? Kokia didžiausia to priežastis?

Taip, be abejonės, prisimenu ir aš pats, asmeniškai. Atgimimo laikotarpiu ir tuo metu, kai siekėme valstybės pripažinimo de facto ir de jure, buvo tokių romantinių svajų – „štai atgausime nepriklausomybę, tapsime Europos ir laisvojo pasaulio dalimi, tai gyvensime kaip skandinavai“. Nežinau, kodėl būtent lygiavomės į skandinavus. Galiu tik spėti. Gal būt dėl geografinio artumo ar panašaus mentaliteto? Galbūt todėl, kad net ir prieškaryje daugeliu parametrų (oficialūs pramonės ar žemės ūkio statistikos duomenys) buvo lyginami tarpusavyje. 90-aisiais taip svajojome, nes žinojome, kad būdami nepriklausomi, patys galėsime spręsti savo šalies likimą, nereikės klausyti „didžiojo brolio“ pamokymų ir nebus komunistinės ideologijos diktato, todėl atsilikimą nuo Vakarų įveiksime gana greitai.

Bet tie, kurie žinojo, kas tai yra valstybės valdymas, kiek mes esame visokeriopai atsilikę nuo kitų Europos šalių ir pan., suprato, kad tapimo „normalia“ šalimi procesas, tapimo „skandinavais“ laikas užtruks kiek ilgiau. Reikės visos kartos, o gal ir kelių. Juk 60 metų buvo naikinamas mūsų ūkis ir nuodijama gamta, iškraipyti normalūs rinkos santykiai, apvogti ne tik turtingi savininkai, bet ir smulkūs ūkininkai. Svarbiausia – 60 metų buvo naikinamas žmogus. Čia turiu omenyje ne tik tragiškiausius mūsų tautai tremčių ar politinio persekiojimo periodus. Buvome naikinami kaip žmonės, kaip asmenybės. Jei galėčiau remtis palyginimo su žmonių gyvenimu, tuometinę Lietuvą aš lyginčiau su „ligoniu“, kuriam tapti sveiku žmogumi reikėjo ne tik „operacijos“, bet ir „po-operacinio laikotarpio“. Kiek jis bus ilgas, priklausomo nuo mūsų pačių. Taip, ES narystė ir jos teikiasi privalumai, Šiaurės šalių pagalba padėjo gerokai sutrumpinti „išgijimo“ procesą.

Visgi, manyčiau, kad 20 metų laikotarpis nuo nepriklausomybės atgavimo yra lygintinas su stebuklu. Taip, „skandinavais“ dar netapome. Bet esame ES ir NATO nariai, esame pilnavertė demokratinė valstybė. Bet negalime tikėtis, kad vakarykštis „ligonis“, greitai taps „sveiku“. Jei technologinius ar pramonės standartus pakeisti nėra sunku (laiko ir pinigų klausimas), tai pakeisti mentalitetą užtrunka kur kas ilgiau.

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Tumosa

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Vargas dėl mažų kainų?

 Jei jūsų paklausčiau, ar norite, kad kiltų kainos, kad dar daugiau reikėtų mokėti už šildymą, elektrą ir vandenį, už pieną, mėsą ir bulves, ką jūs pagalvotumėte? Erzinu, provokuoju, nusišneku? Ką begalvotumėte, bet faktas yra ...

Besitraukianti apdirbamoji gamyba ir eksportas – pavojus ekonomikai?

 Kovo mėnesį ir toliau tęsėsi apdirbamosios gamybos apimties mažėjimo tendencija – lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais apdirbamoji gamyba susitraukė 10,4 procentais. Lietuvos prekių eksporto duomenys taip pat nedžiugina. ...

A. Tapinas: žodyje „tarnautojas“ pamirštamas esminis momentas

Neramumų Ukrainoje kontekste, ne vienas susimąsto, ką darytų galimos grėsmės akivaizdoje, ar mūsų visuomenė yra pilietiška ir koks santykis yra tarp valdžios ir piliečių. Žurnalistas Andrius Tapinas ir politologė Ainė Ramonaitė teigia, kad ...

Dešimt metų ES – neįtikėtinas progresas ir neužgydytos žaizdos

Netrukus minėsime pirmojo dešimtmečio narystės Europos Sąjungoje metines. Pasiektas progresas akivaizdus – pagal daugelį makroekonominių rodiklių Lietuva buvo sparčiausiai besivystanti valstybė. Kita vertus, kai kurios problemos liko ...

Naftos kainos kol kas prieš negandas atsilaiko

Nors šiemet geopolitiniai neramumai Rytų Europoje krečia finansų rinkas, naftos kainos laikosi pakankamai stabiliai. Nuo 2013 m. vasaros sutrikęs naftos tiekimas iš Libijos suteikė paspirties kilti naftos kainoms. Tačiau jau ...

Viskas brangs

Tolumoje girdimas artėjančio euro traukinio griausmas suskaldė visuomenę į dvi dalis. Vieni jau ruošiasi eiti į peroną, nes atvažiuojančio traukinio nekantraudami laukia. Vieną kartą, t. y. 2007 metais, tas griausmas taip pat sklandė ore, ...

Bitkoinai trumpina kelią į pasaulio rinkas

 Kiekvienas piniginis vienetas yra paremtas realia verte, tačiau JAV kriptoekonomistas Jonas Matonis mano, kad pasaulio ekonomiką iš esmės gali pakeisti valiuta, paremta kompiuteriniais skaičiavimais. Lietuviškų šaknų ...

Kodėl dėl euro vartotojai mokės brangiau?

Spėliones, naudą ar patuštėjusią piniginę pajausime įsivedus eurą atidėkime į šalį, nes visą tai galime įvertinti pagal šalis, kurios šiuos pokyčius jau pergyveno. Pirmosios keturiolika Europos valstybių dar 1999 m. ...

Reputaciją praradusiai Rusijos akcijų rinkai – iššūkiai dar nesibaigė

Nors užsienio investuotojai praėjusiais metais nebuvo per daug optimistiškai nusiteikę dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų, Lietuvos didžiausios prekybos partnerės pagrindiniai akcijų indeksai, skirtingai nei kritę Kinijos ar Brazilijos ...

Kam ir kodėl reikia kainų augimo?

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų ...




Dienos klausimas

Kaip vertinate praėjusių metų Vyriausybės darbą?

Dienos citata

Litas jau daug metų yra fiksuotas euro atžvilgiu. Turime visus įsipareigojimus, susijusius su euru. Didžiausia nauda ta, kad valstybė tampa dar labiau integruota su ES ekonomika, tad gali tikėtis aktyvesnės prekybos ir didesnių investicinių srautų.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis

Archyvas

Dienos skaičius

870 tūkst. litų

Tokią sumą Seimo nariai šiemet jau išleido parlamentinei veiklai.

Archyvas