Apklausa: 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Elta

2012-03-27 13:12

91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos pardavimo sutartimi, o tik 45 proc. juos sutiktų įsigyti už litą, rodo Vilniaus miesto savivaldybės atlikta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos neišsprendė klausimo, kam atiteks šilumos punktų nuosavybės teisės. Atsiradus įvairiems pasiūlymams tiek iš Energetikos ministerijos, tiek ir iš pačios Vilniaus miesto savivaldybės, gyventojai pradėjo reikšti nepasitenkinimą įstatymo pataisomis, todėl buvo nuspręsta organizuoti vilniečių apklausą.

"Kol buvo nagrinėjami variantai, atėjo signalų iš daugiabučių namų gyventojų, bent jau dalis teigė, kad jie iš viso nenori turėti nuosavybėje šilumos punktų, nes turėjimas nuosavybės sukelia daug pasekmių - remontuoti, tvarkyti, kaupti lėšas atstatymui", - spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta vilniečių apklausa dėl šilumos punktų įsigijimo ir nuotolinio duomenų surinkimo sistemos naudojimo, sakė vicemeras.

Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba sakė, jog tokia didelė apklausa Vilniuje surengta pirmą kartą - buvo išdalinta 52 tūkst. 800 anketų, tačiau atsiliepė tik patys aktyviausieji - per 4 tūkst. 400 anketų grąžinta rengėjams.

S. Čirbos teigimu, 91 proc. gyventojų nesutinka įsigyti šilumos punktų išsimokėtinai arba nuomos-pardavimo sutartimi.

"Maždaug 9 iš 10 gyventojų nenori turėti šilumos punkto savo nuosavybėje, net jeigu būtų galimybė įsigyti šilumos punktą už simbolinį vieną litą (...) tik 45 proc. sutiktų įsigyti tą šilumos punktą už vieną litą", - apklausos rezultatus apibendrino S. Čirba.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 45 proc. respondentų išvis nenori dalyvauti šilumos punkto priežiūros darbuose.

"Žmonės nori, kad būtų sugrąžinta sistema, buvusi iki lapkričio 1 dienos pakeitimo - kad šilumos punkto rūpesčiai, jų priežiūra, ypač remontas, kapitalinis remontas, kuris yra didžiausias galvos skausmas gyventojams, atitektų šilumos punktą prižiūrinčiai administracijai ir gyventojai už tai papildomai nemokėtų", - reziumavo S. Čirba.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, jog įvykdytos apklausos rezultatus galima pritaikyti ir visos Lietuvos kontekstui, nes "padėtis Lietuvoje beveik vienoda". Ir nors, jo teigimu, kitų miestų savivaldybių gyventojai reagavo daug greičiau, keldami metaforišką klausimą "Kam man reikia pirkti garvežį, kad važiuočiau į Klaipėdą, jeigu aš galiu nusipirkti tik bilietą?", nuogąstavimai dėl remonto kainų būdingi visai šaliai.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


A. Butkevičius: SGD laivas pakeliui į Lietuvą bus saugomas

Lietuvos premjeras teigia, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui skirtas laivas „Independence“ bus pradėtas saugoti jau pakeliui į Lietuvą, o į Klaipėdos terminalą jis atplauks iki lapkričio. Algirdas Butkevičius teigė negalįs ...

Vilkyškių pieninė po mėnesio gali nebeturėti vietos produkcijai

Rusijai beveik mėnesį neįsileidžiant maisto produktų iš Europos Sąjungos, viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė prarastą rinką bando kompensuoti naujomis eksporto kryptimis. Tačiau, pasak bendrovės ...

Nuo spalio didės baudos už aplinkos taršą

Nuo spalio 1-osios didėjant žalos aplinkai įkainiams už taršą teks mokėti keliasdešimt kartų daugiau, praneša Aplinkos ministerija (AM). Aplinkos ministro įsakymu, nuo spalio 1 d. įsigalioja žalos apskaičiavimo metodikos ...

Pirmąjį šių metų pusmetį „Latvenergo“ trečdalį elektros pardavė Lietuvoje ir Estijoje

Pirmąjį šių metų pusmetį „Latvenergo“ grupė Baltijos šalyse pardavė 4591 GWh elektros energijos – 5 proc. daugiau nei 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Parduotos elektros kiekis Lietuvoje ir Estijoje augo dėl į prekybą ...

Kada ir kaip suteikiamos kasmetinės atostogos

Kasmetinės atostogos – kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, skirtas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Dirbant pirmuosius metus, atostogos ...

Prekybininkai apie skaičiuokles su euro funkcija sužino iš tikrintojų

Va­do­vau­jan­tis ba­lan­džio 17-ąją pri­im­tu Eu­ro įve­di­mo įsta­ty­mu bei lie­pos 22-ąją Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tu Pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų ...

Mažiau rūpesčių dirbantiems savarankiškai

Nuo šiol savarankiškai dirbantiems asmenims teikti pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams bus paprasčiau. Teikti privalomus SAV pranešimus jau galima per elektroninę ...

„Energijos tiekimo“ pirmojo pusmečio pajamos išaugo 12 proc.

Didžiausio lietuviško kapitalo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimas“ pajamos mažmeninėje Lietuvos elektros energijos rinkoje per 2014 m. pirmąjį pusmetį pasiekė 102,44 mln. Lt ir buvo 12 proc. didesnės nei ...

Ar įmanoma taupyti vaiko ateičiai?

Į gerovę ateityje racionalūs žmonės investuoja jau šiandien. Tačiau statistika rodo, kad vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų iš anksto rūpinasi vaikų ateitimi. „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje ...

Rusijos embargas mažesnių kainų negarantuoja (2)

„Pir­kė­jas ma­žes­nių mais­to pro­duk­tų ar dar­žo­vių kai­nų ne­su­lauks“, – sa­kė Lie­tu­vos že­mės ūkio rū­mų pir­mi­nin­kas And­rie­jus ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate savo asmeninius finansus?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas