Ar reikalingas šiandien Lietuvai euras? (3)

 Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys.

"Mes vis stojam ir niekaip neįstojam. Dabar ypatinga situacija - jeigu laivas plūduriuoja, o euro zona plūduriuoja, tai klausimas, ar ji plūduriuos, ar atgaus kapitonai vairavimo priemones, o gal pradės skęsti? Juk niekas iš rimtų analitikų to neatmeta. Nekarksėkim, bet neatmeta tokios galimybės, kad graikai po kelių mėnesių išeis, bus priversti išeiti. Mes šitoj šaly bijome tai net pasakyti, lietuviškoje erdvėje. Pasaulyje vyksta milžiniška diskusija, labai įdomi diskusija. Pamenat, jeigu laivas plūduriuoja, ir ypač jeigu skęsta, tai ką daro keleiviai? Jie ieško gelbėjimosi valčių, trapų ir taip toliau", - ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje "Ar reikalingas šiandien Lietuvai euras?" kalbėjo P. Gylys.

Jis pažymėjo, kad Lietuva neturėtų būti užtikrinta ir tuo, kad dabar euro zonoje esančios valstybės tikrai norės ją priimti į euro zoną. Pasak profesoriaus, euro zonos valstybės dabar turi daug problemų ir gali rimtai abejoti euro zonos plėtros nauda.

P. Gylio nuomone, dabar Lietuvos viešoji erdvė yra vienpusiška: joje dominuoja nuomonė, kad stojimas į euro zoną yra būtinas, bijoma kalbėti, kad valstybė gali vykdyti fiskalinę politiką, norima ekonominius klausimus palikti išimtinai ekonomistams. Jo teigimu, biudžeto deficito mažinimo kaip pagrindinio ekonomikos tikslo iškėlimas nėra vienintelis galimas kelias.

P. Gylys taip pat pažymėjo, kad euro zona turi didelių "konstrukcinių problemų", kurias pripažįsta ir Nobelio ekonomikos premijos laureatai.

"Euro zona iki galo nesukonstruota ta prasme, kad jeigu jau yra bendra ekonominė erdvė, tai nepakanka turėti techniškai monetarinę politiką, reikia turėti galingą fiskalinę politiką. Tam reikalingas labai aukštas integracijos laipsnis, mes turime jaustis tikrais europiečiais. Šita dalis negali būti sukonstruota per 2-3 mėnesius ar per 2-3 metus. Dabar, užuot galvoję integraciškai, mes galvojame, kur mes patekom? Kas su tuo laivu bus?", - sakė P. Gylys.

Apie tai, kad būtina diskutuoti dėl prisijungimo prie euro zonos naudos, kalbėjo ir socialinių mokslų daktarė Jolanta Solnyškinienė. Ji išsakė nuomonę, kad dabar prisijungti prie euro zonos būtų "pats netinkamiausias laikas".

"Jeigu skaičiuotume tuos pliusus minusus, kas iš to, ką laimėtume, įsivedę eurą, tai valdžia, Vyriausybė kažkuria prasme išloštų, kadangi sumažėtų skolos aptarnavimo išlaidos. Dar kažkokius dalinius laimėjimus patirtų. Bet ji taip pat turėtų prisiimti didžiulius socialinius kaštus, kurie neišvengiamai būtų dėl to, kad didžiulius nuostolius patirtų paprasti Lietuvos gyventojai", - svarstė J. Solnyškinienė.

Elta