Pasaulinės akcijų rinkų griūtys retai užklumpa visiškai netikėtai. Patyrę investuotojai mato pasikartojantį penkių etapų modelį, kurio pabaigoje dažnai laukia skausminga korekcija. Dabartinė dirbtinio intelekto banga vis labiau atitinka šį scenarijų.
Pagrindinė pamoka – griūtis prasideda ne tada, kai krenta indeksai, o tada, kai investuotojai sąmoningai nusprendžia ignoruoti akivaizdžius įspėjimus.
Pervertinimo ir iliuzijų etapas
Vadinamasis Buffetto indikatorius, lyginantis visos JAV akcijų rinkos vertę su šalies BVP, pastaruoju metu viršijo 230 proc. Ribą. Pats Warrenas Buffettas yra sakęs, kad prie 200 proc. riba tampa pavojinga, nes investuotojai „žaidžia su ugnimi“.
Istoriškai tokie lygiai fiksuoti tik pačiuose burbulų pikuose – prieš interneto akcijų griūtį ir prieš 2008 metų finansų krizę. Nepaisant to, didžiųjų technologijų ir DI įmonių vertinimai toliau kyla, o dalis rinkos dalyvių įtikinėja save, kad šįkart senosios vertės taisyklės nebegalioja.
Sudėtingos schemos ir nematomas kreditas
Didelės krizės dažnai užgimsta ten, kur rinkos dalyviai nebesupranta produktų, kuriais prekiauja. Prieš 2008 metus tai buvo sudėtingai supakuotos hipotekos, šiandien vis daugiau nerimo kelia vadinamasis ratinis finansavimas dirbtinio intelekto ekosistemoje.
Vienos technologijų bendrovės investuoja į DI kūrėjus, šie pasirašo milžiniškas debesijos paslaugų sutartis, o debesijos tiekėjai už gautus pinigus masiškai perka lustus. Tie patys eurai keliauja ratu, o kiekviena grandis tai fiksuoja kaip naują paklausą.
Lygiagrečiai sparčiai plečiasi privatus kreditas – ne per bankus, o per specializuotus fondus teikiamos paskolos. Per kelerius metus DI susiję sandoriai šiame segmente, įvairiais vertinimais, jau sudaro apie trečdalį viso naujo skolinimo.
Viltis į „amžiną gelbėtoją“
Per pastaruosius 15 metų investuotojai matė ne vieną didesnį sukrėtimą, kai centrinių bankų palūkanų mažinimas, likvidumo injekcijos ar tiesioginiai gelbėjimo paketai sustabdė paniką. Susiformavo vadinamoji „centrinio banko apsauga“ – tikėjimas, kad kažkas visada sustabdys kritimą.
Toks psichologinis modelis skatina rizikuoti vis agresyviau. Kai manoma, kad didžiausiu atveju bus trumpalaikė korekcija ir naujas rekordų šturmas, skolos svertas auga, o tikrosios rizikos nebesisveria.
Biržos paprastai nesubliūkšta per vieną dieną – prieš tai būna įspėjamųjų sukrėtimų. 2026 metais kelių dienų technologijų ir atminties lustų akcijų išpardavimas, kai kai kuriuose indeksuose per dieną dingo šimtai milijardų eurų vertės, daug kam priminė 2008 metų pradžios „tremorus“.
Patyrę investuotojai pabrėžia, kad išgyventi tokius ciklus padeda ne bandymas atspėti tikslų viršūnės momentą, o disciplina: nuoseklus investavimas, diversifikavimas ir atsisakymas tikėti, kad šįkart dėsniai nebegalioja. Istorija rodo, jog burbulai keičiasi, tačiau žmonių psichologija – beveik niekada.
