Bankų gelbėjimas tapo ne išimtimi, bet taisykle
REUTERS/SCANPIX nuotr.
2012-06-27 15:19
Didžiųjų bankų gelbėjimas mokesčių mokėtojų pinigais tapo norma ir nepanašu, kad ši praktika pasikeistų, rašo CNBC. George'o Masono ekonomikos profesoriaus Garetto Joneso teigimu, skęstančių bankų gelbėjimas ilguoju laikotarpiu kenkia bendrai ekonomikai, nes augant valstybės skolai kapitalas yra nukreipiamas į nekonkurencingas bendroves.
„Valstybės, kurios remia bankus pasmerkia savo ekonomiką“, - sako profesorius. Anot jo, ekonomistai bankų gelbėjimą visada laikė kraštutine priemone, tačiau pastaruoju metu bankų maitinimas turtingų valstybių pinigais tapo tradicija, kuri nežada niekur trauktis.
„2008 ir 2009 metais bankai sulaukė milžiniškos JAV vyriausybės paramos, kuri išpūtė valstybės skolą ir leido finansų institucijoms elgtis aplaidžiai, nes nuo šiol jos žino, kad prispaudus bėdai atsiras, kas ištiestų pagalbos ranką“, - teigia G. Jonesas.
Anot profesoriaus, bankrotas yra vienas iš kapitalizmo ramsčių: „nesugebantys konkuruoti privalo pasitraukti ir užleisti vietą kitiems, tačiau šiuo metu JAV vyriausybės politika visiškai prieštarauja laisvos rinkos dėsniams, valdžia remia žlungančius bankus ir kitas bendroves.“
Ispanija tapo dar viena valstybe, kuri nutarė paprašyti Europos paramos šalies bankų gelbėjimui, nes „Moody's“ sumažino 28 bankų (iš 33 vertintų) reitingus. Pačios Ispanijos reitingas agentūrų akyse nusmuko dar mėnesio pradžioje ir padidino vyriausybės skolinimosi kainą.
Prie paramos prašytojų grupės prisijungė ir Kipras, kuriam gali prireikti 10 mlrd. eurų. Ši suma sudaro daugiau nei pusę šalies ekonomikos.
Profesoriaus nuomone, šis gelbėjimų maratonas tik pratęs kančios periodą, bet nepašalins krizės. „Visiems aišku, kad pernelyg didelės skolos verčia ekonomiką šlubuoti, todėl būtina imtis reformų“, - sako G. Jonesas.
Ekonomistas siūlo bankams ilgainiui konvertuoti savo ilgalaikes skolas į nuosavybės vertybinius popierius. Investuotojai turi susitaikyti su mintimi, kad nuo šiol užstatas garantuos mažesnes paskolas.
„Išsivysčiusių šalių biurokratai bando nukelti į ateitį būsimus bankrotus, nes jiems trūksta politinės valios imtis ryžtingų sprendimų, tačiau po 5 ar 10 metų bankrotų diena vis tiek išauš“, - teigia G. Jonesas.
