Betikslis smulkinimasis suėda lietuvių laiką

Patyręs turto valdymo ir priežiūros specialistas, Lietuvoje apsigyvenęs Australijos lietuvis Paulas Daugalis kalba apie betikslį smulkinimąsi, kuris suėda didžiąją dalį žmonių laiko, sykiu rizikingiausias sritis pamirštant ar net ignoruojant.

Išmaišęs Australijos, Azijos ir Europos žemynus, dirbęs Naujojoje Zelandijoje, keliavęs nuo pramoninio objekto Katare iki gamyklos Airijoje, skraidęs tarp Bankoko ir Čikagos, krapštęsis popieriaus fabrikuose ir prie geležinkelių, su dujų vamzdžiais ir prie naftos įrengimų P. Daugalis galiausiai grįžo į tėvų kraštą – Lietuvą. Tarptautinės kompanijos SKF padalinyje Vilniuje dirbantis inžinierius ir vadybininkas ketina čia ir nusėsti.

Bet, taip išeina, grįžote.

Susipažinau su lietuvių verslininkais Artūru Gudynu ir Antanu Guoga. Kartu ėmėmės verslo „TP engineering“, tad pamažu atitolau nuo australų įmonės „Arms“.

Mane iš karto nustebino Lietuvos bendrovių, ypač valstybinių, nekaltybė. Kiek daug čia popierizmo, nenašumo, brangiai kainuojančio valdymo! Jie nežinojo, ko nežinojo.

Mūsų tarptautinės įmonės SKF teikiamos turto valdymo paslaugos taip pat vis dar yra gana naujos Lietuvoje. Taikome čia sistemas ir technologijas, kurios Vakarų šalyse jau žinomos ir seniai patikrintos, o čia dar niekada nebuvo išbandytos.

Ar atsimenate, kurios lietuvių įmonės būtų didžiai nustebusios dėl jūsų teikiamų sprendimų?

Nežinau, ar turėčiau tai sakyti, kad jie nepasijustų nemaloniai. Akivaizdu, kad daugybė valstybės įmonių neįsileidžia jokios patirties iš užsienio – jos atsilieka mažiausiai 20 metų nuo vakarietiškų kompanijų. Pavyzdžiui, kai remonto darbų aprašymai guli popieriuje, o ne elektroninėje terpėje, sunku sekti priežiūros darbų istoriją.

Jūsų nuomone, kas atsitiko Mažeikių naftos gamykloje kovo mėnesį, kai per sprogimą žuvo du darbininkai?

Nedalyvavau tyrimo grupėje, tačiau girdėjau gandą, kad nelaimė galėjo įvykti dėl žmogiškosios klaidos. Aš manau, kad taip nebūna – priežastys visuomet yra sisteminės. Retai kada gali kaltinti žmones.

Ar esate panašių nelaimių matęs gamyklose, kuriose dirbote?

Atsimenu incidentą, kai dirbau Australijos geležinkeliuose: vienas darbuotojas skubėjo baigti šlifavimo darbus ir per įrenginio keliamą triukšmą neišgirdo atvažiuojančio traukinio... Jis buvo pervažiuotas. Teko dirbti ne viename naftos pramonės objekte ir visuomet buvau arti saugumo klausimų. Lietuva šioje srityje dar turi ką nuveikti. Atsimenu, važiuodamas į Kauną pastebėjau tiltą virš plento renovuojančius darbininkus. Keturi penki metrai aukščio, gal ir daugiau, o žmonės virš judančio greitkelio vaikšto be jokių apsauginių priemonių!

Tai nenormalu?

Suvokimas, kad tokiomis sąlygomis galima dirbti, absoliučiai nenormalus. Ant tilto reikėjo apsauginės tvorelės, įspėjančių drabužių. Aš dar tikriausiai būčiau uždaręs ir kelią. Panašius atvejus fotografuoju ir archyvuoju – mano akimis, tai neįtikėtina. Saugumo kultūra šioje šalyje dar nesužydo.

- Marijus Širvinskas