Braškių – į valias, vyšnių – stygius

Jau beveik savaitė, kai galima mėgautis lietuviškomis braškėmis. Ūkininkai sako, kad šioms uogoms oras palankus, todėl prognozuoja didelį jų derlių. Tačiau šįmet nedaugeliui teks paskanauti lietuviškų vyšnių. Vyšnynus pakirto šaltis, o dabar baigia įveikti ligos. Jos puola ir trešnes, tačiau šios kiek atsparesnės. Spėjama, kad trešnių kaina veikiausiai smarkiai kirs pirkėjams per kišenę.

Jaučiama konkurencija

Praėjusią savaitę už atvežtinių braškų kilogramą pardavėjai norėjo 15 litų, o pirmųjų lietuviškų uogų toks kiekis kainavo daugiau nei 20 litų.

Braškynų savininkai pripažįsta: nuo pat pirmos dienos, kai ant prekystalių pasirodė braškės, jaučiama konkurencija.

Panevėžio centriniame turguje „Vėbros“ ūkio braškėmis prekiaujanti Sniegė Klevečkienė siūlo uogų paragauti ir tik tada spręsti – pirkti ar dairytis kitur. Ir ne veltui: iš pradžių stebėjęsi, kad braškės tokios brangios – už kilogramą prašoma keturiolika litų, pirkėjai netrukus sugrįžta atgal.

S.Klevečkienė pasakoja, kad šiais metais derlius gana geras, tačiau nerimą kelia retokai pasirodanti saulė.

„Kai kurios dar žalios braškės pradeda pūti. Šios uogos pirmametės, jos šiek tiek dengtos, netręštos“, – tikina pašnekovė. Pasak jos, žmonės braškėmis labiau susidomėjo, kai jos atpigo, nes iš pradžių pirkėjus gąsdino dvidešimties litų sumą perkopusi kaina.

Uogų augintojai piktinasi, kad niekas nesutramdo klaidinančių pirkėjus prekiautojų. Ankstyvosios braškės šalies turgus pirmiausia pasiekia iš Lenkijos. Tačiau kasmet vis anksčiau pirkėjai gali įsigyti ir pirmųjų lietuviškų uogų.

Nors šios maždaug dvigubai brangesnės už lenkiškas, šalies braškių augintojai tvirtina nebijantys konkurencijos, nes pirkėjai vertina vietinę produkciją.

„Apmaudu, kad lietuviškomis braškėmis dangstosi lenkiškų uogų prekeiviai. Tačiau mes labai nenukenčiame: dažniausiai žmonės atskiria ir perka vietines braškes. Tiems, kurie priekaištauja, kad „lietuviškų“ braškių galima nusipirkti perpus pigiau, nė neaiškiname“, – tikina keliolika metų pirmosiomis vasaros uogomis prekiaujanti Milda. Pasak jos, lietuviai naudoja kur kas mažiau chemikalų nei kaimynai, be to, nuskintos vietos ūkininkų auginamos braškės greitai pasiekia vartotoją.

„Kas nori kokybiškų ir skanių, perka išaugintas Lietuvoje. Gražių uogų ir siūlyti nereikia – pirkėjo neapgausi“, – sakė Milda.

Patirs nuostolių

Milda džiaugiasi, kad braškių derlius gana geras, pavasarį nebuvo daug šalnų, uogos gavo pakankamai drėgmės. Moteris už kilogramą didelių braškių prašo keturiolikos litų. Norintiesiems sutaupyti litą pardavėja pasiūlo mažesnių uogų.

- Vaida Repovienė

Sekundė