Burbulų sprogimo metas (1)

Panašu, kad šiuo metu finansų rinkose stebime burbulų bliūškimo procesą. Tas procesas pasiekęs apogėjų (gal tiksliau sakyti, perigėjų).

Nekilnojamojo turto kainos, jei kyla, kyla ne visur ir ne visada, saugių obligacijų pajamingumas arti nulio, žaliavų kainos sparčiai juda žemyn. Tik sunku tikėtis, kad kainos dar labiau nusiris iki amžių sandūroje buvusio lygio, kai jos buvo žemiausios.

Tačiau tokios galimybės vis tiek negalima atmesti. Pasaulio ekonomika neskuba atsigauti taip greitai, kaip to visi norėtų. O Europos periferija kelia dar didesnę grėsmę ekonomikos atsigavimui. Klausimas galbūt gali kilti tik dėl vieno – pavadinimo. Tai pavadinti recesija ar grįžimu į „normalias“ vėžes?

Esant tokiai neapibrėžtai situacijai, institucinių investuotojų apetitas rizikai gerokai sumažėjęs. Dingo ir noras dideliems pelnams. Vienomis saugiausių laikomomis Vokietijos vyriausybės obligacijomis ir iždo vekseliais antrinėje rinkoje prekiaujama su itin mažu pajamingumu. Ir net būta situacijų, kai tas pajamingumas buvo neigiamas, t. y. investuotojai už 2 metų trukmės nekuponines obligacijas mokėjo didesnę už išpirkimo kainą.

Kur ritasi pasaulis, kai investuotojai varžosi ne dėl to, kas daugiau uždirbs, o dėl to, kas patirs mažesnių nuostolių, ir tie nuostoliai įvertinami jau perkant? Sunku tuo patikėti. Sunku patikėti, kad investuotojai savanoriškai iš anksto prisiimtų nuostolius. Graikijos skolos restruktūrizavimo atveju turėjome „savanorišką“ skolos nurašymą. Tik tada buvo kitokio pobūdžio spaudimas.

Situacija nėra tokia baisi, kaip gali pasirodyti. Obligacijų pajamingumas į neigiamą zoną sesijos metu buvo numuštas vienu ar keliais sandoriais. Tai nebūtinai gali reikšti saugios investicijos, nepaisant grąžos, ieškojimo. Priežasčių tam gali būti ir daugiau. Juk nebūtinai dėl tokios investicijos bendra investuotojo portfelio grąža pasidaro neigiama.

Dar ne metas panikuoti, nors tokia situacija rinkoje gali pasikartoti ir ne kartą. Nereikia stebėtis, kai obligacijų, ypač trumpalaikių, pajamingumas yra arti nulio, padidėjusi paklausa jų palūkanas tikrai gali trumpam laikotarpiui numušti į neigiamą zoną. Šiandien tai normalus reiškinys.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Atpigo skolinimas šalių vyriausybėms. Tiesa, tokių šalių nėra labai daug. Daugiausia pinga skolinimasis JAV, Jungtinėms Karalystėms ir Vokietijai. Lietuva, palyginti su šiomis šalimis, skolinasi dar gana brangiai. Palyginti su Graikija, kuriai jau niekas nebeskolina, mūsų padėtis dar labai gera. Taip pat tikėsimės, kad ji iš lėto gerės, tiek, kiek tai priklauso nuo mūsų.

Dabar visų dėmesys sutelktas į Ispaniją ir Italiją. Su Graikija kaip ir viskas aišku. Praktiškai bankrutavusi ji dabar „palikta antrame plane“. O Ispanijos su Italija nepuolama gelbėti, kaip buvo gelbėjama Graikija. Tai gali reikšti, kad Europa ar euro zona eina būtinų reformų keliu, kurio pagrindas yra atsakomybė už biudžetinę discipliną. Greičiausiai Europoje bus prieita ir iki fiskalinės sąjungos, apie kurią nuo pat krizės pradžios kalba George’as Sorosas.

Ar tai nuramins rinkas? Klausimas pačioms rinkoms. Svarbu nepražiopsoti to momento...

- Nauris Treigys