Daugėja siekiančių neteisėtai gauti draudimo išmokas
Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.
2012-02-21 12:59
Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, pernai draudimo bendrovės, bendradarbiaudamos su policijos pareigūnais, išaiškino apie 10 proc. daugiau sukčiavimo atvejų nei užpernai. Iš viso 2011 m. buvo užkirstas kelias neteisėtai pasisavinti apie 15 mln. litų.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad su policijos pareigūnų pagalba draudimo kompanijų tyrėjams vis dažniau ir greičiau pavyksta išaiškinti bandymus sukčiauti. Statistika atspindi, kad daugiausiai sukčiavimo atvejų pasitaiko transporto draudime. Čia draudimo išmokas pasisavinti bandoma imituojant eismo įvykius, apsidraudžiant jau įvykus eismo įvykiui arba eismo įvykio deklaracijoje pateikiant tikrovės neatitinkančių duomenų – jose klastojamos avarijos aplinkybės, siekiant gauti didesnę draudimo išmoką nei priklauso. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet imituojamos automobilių, krovinių, namų turto ir pan. vagystės, kiek rečiau – turtas tyčia padegamas.
„Bendradarbiaudamos su įvairių miestų ir rajonų policijų pareigūnais bei teikdamos abipusę paramą, draudimo bendrovės pradėjo kontroliuoti ir mažinti transporto priemonių vagysčių skaičių. Per 2011 metus draudimo kompanijų tyrėjai išaiškino sukčiavimų už maždaug 15 mln. litų – 7 proc. daugiau nei užpernai“, – sakė A. Romanovskis. Pasak jo, teisingas ir atsakingas išmokų mokėjimas yra bet kurios draudimo bendrovės veiklos pagrindas. Belieka apgailestauti, kad be išmokų mokėjimo draudimo bendrovėms tenka užsiimti ir fiktyvių įvykių tyrimu. Draudimo bendrovės turi itin atsakingai tirti sukčiavimo atvejus, nepaliekdamos galimybės pelnytis draudimo bendrovės ir sąžiningų klientų sąskaita.
Pernai auganti tendencija sukčiauti buvo stebima visoje draudimo rinkoje, tačiau situacija kontroliuojama: sukčių demaskuojama irgi daugiau. „Draudimo bendrovės naudoja patikros sistemas, kurios suteikia galimybę atpažinti bandymus neteisėtai pasipelnyti. Be to, draudimo bendrovės bendradarbiauja ne tik su teisėsaugos institucijomis, bet ir dalijasi informacija tarpusavyje. Didesniuose miestuose draudimo bendrovės turi galimybę gauti vaizdo įrašus iš eismo įvykio vietos“, – pasakoja A. Romanovskis.
Draudimo bendrovei nustačius sukčiavimo atvejį, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms, sukčiaujantiems asmenims gresia baudžiamoji atsakomybė. „Kartais sukčiaujančiųjų bendrininkais tampa ir nukentėję eismo įvykio dalyviai. Dažniausiai taip atsitinka, kai eismo įvykį sukelia neapsidraudęs vairuotojas ir nukentėjusį vairuotoją įtikina deklaracijoje pateikti vėlesnę eismo įvykio datą, tikėdamasis, kad iki deklaracijoje nurodyto laiko spės apsidrausti. Tokiais atvejais nereikėtų pasiduoti prašymams ar spaudimui, nes leisti klastoti duomenis tas pats, kas klastoti juos pačiam“, – pasakoja A. Romanovskis. Jis atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovėms bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, ne kartą pavyko atskleisti ir nusikalstamų grupuočių veiklą. Paprastai jos specializuojasi automobilių detalių ar brangių automobilių vagystėse.
