ECB įsiskolinęs panašiai kaip „Lehmans Brothers“ (1)
AFP/SCANPIX nuotr.
2012-05-10 16:56
Europos centrinis bankas yra įsiskolinęs iki ausų ir pradeda panašėti į vieną iš bankų, dėl kurių išgelbėjimo ECB padarė tiek daug, teigia rašytojas ekonominėmis temomis Satyajitas Dasas.
ECB Europos bankams suteikė 1 trln. eurų subsidijų (Ilgo laikotarpio refinansavimo operacijos (LTRO)) iš fondų, kurie buvo išplatinti mažesne nei įprasta kaina. Dabar ECB finansinis svertas yra toks pats, kokį 2007 metų pradžioje turėjo vėliau bankrutavę „Bear Stearns“ ir „Lehman Brothers“ bankai, rašo CNBC. „... ECB vis labiau primena daug įsisikolinusį banką. ECB balansas dabar siekia 3 trln. eurų, tai yra 30 proc. daugiau nei Mario Draghi vadovavimo pradžioje 2011 metų lapkritį“, - sako S. Dasas.
„Jį palaiko jo nuosavas kapitalas (planuojamas didinti iki 10 mlrd. eurų) ir euro zonos centrinių bankų kapitalas (80 mlrd. eurų). Tai yra 38 kartus mažiau už finansinį svertą“, - sako jis.
Visi pinigai, kuriuos ECB įliejo į sistemą, leido Europos bankams žaisti, kaip sako S. Dasas, „Sarkozy prekybą“. Gauk pinigus iš ECB už 1 proc. ir tada pirk periferijos skolą su aukštomis palūkanomis. Pasak S. Daso, ECB suteikti pinigai visiškai neišprendė Europos esminių problemų.
„Tai nesumažina porblematiškų šalių skolos lygio, tiesiog suteikia trumpalaikį finansavimą. Europa remiasi taupymu tam, kad sumažintų skolą. Kaip parodė Graikija ir kaip rodo Airija, Portugalija, Ispanija ir Italija, masinės fiskalinės priemonės kartu su privataus sektoriaus skolos mažinimu tiesiog įstumia ekonomikas į recesiją“, - aiškina S. Dasas.
Tam, kad išeitų iš dabartinės sitaucijos, euro zonos šalims gali reikėti pasielgti kaip Graikija ir restruktūrizuoti savo skolas, tiki S. Dasas.
„LTRO nesuteikia atitinkamoms šalims geresnių skolinimosi kainų ar sąlygų. Vyriausybių obligacijų supirkimas, kurį finansuoja LTRO, dirbtinai sumažina palūkanas tokioms šalims kaip Ispanija ir Italija. Nebent įvyks dar vienas LTRO raundas, palūkanos tikriausiai sugrįš į buvusį lygį“, - teigia S. Dasas ir tikina, kad tik trečdalis LTRO pinigų buvo panaudoti vyriausybių skolų išpirkimui.
„Kai ateis laikas sumokėti skolas, bankai gali pradėti pardavinėti vyriausybių obligacijas, nupirktas iš LTRO fondo pinigų, - sako jis. - Jei rinkos sąlygos nesusinormalizuos ir bankai greitu metu negaus priėjimo prie įprasto finansavimo, šalių finansavimas ir jo kaina patirs didesnį spaudimą.“
Išpirkę tiek daug euro zonos skolos, periferijos bankai dabar yra didžiausi savo vyriausybių kreditoriai ir, turint omeny pastarąjį periferijų skolos pardavimą, jie rizikuoja patirti daug nuostolių teigia S. Dasas.
„Kaip ir su vyriausybėmis, LTRO neišsprendžia ilgalaikių bankų finansavimo ar mokumo problemų. Bankai išlieka stipriai priklausomi nuo centrinių bankų dosnumo“, - sako S. Dasas, kuris baiminasi gilios recesijos.
„Tai yra vyriausybės remiama Ponzi schema, kurioje silpni bankai remia silpnas vyriausybes, o šios vėl remia tuos pačius savo bankus. Tokį procesą galima aiškinit, kaip dviejų skęstančių žmonių, kabinimąsi vienas už kito bandant abiems išsigelbėti“, - teigia S. Dasas.
