Vengrija spaudžia Europos Sąjungą laikinai sustabdyti muitus ir papildomas rinkliavas trąšų importui iš „Rusijos“ ir „Baltarusijos“. Budapeštas teigia, kad augančios kainos ir tiekimo neapibrėžtumas, didinamas karo Irane, gali smarkiai padidinti maisto kainas pasaulyje ir dar labiau apsunkinti ES ūkininkų padėtį.

Toks žingsnis, pasak kritikų, reikštų ir didesnes pajamas, kurios netiesiogiai prisidėtų prie Maskvos karo prieš Ukrainą finansavimo.

Pirmadienį laiške Europos Komisijos nariams Vengrijos žemės ūkio ministras Istvánas Nagy pabrėžė, kad pasaulinės trąšų kainos kyla, o tiekimo grandinės tampa vis labiau pažeidžiamos. Jo teigimu, tai gali „suspausti“ ES ūkininkų galimybes konkuruoti ir galiausiai atsispindėti didesnėse maisto produktų kainose vartotojams.

Ministras paragino laikinai sumažinti muitus „Rusijos“ ir „Baltarusijos“ produkcijai iki nulio. Jis įspėjo, kad jei galimybė įsigyti pigesnių trąšų išliks ribota, Vengrija gali susidurti su mažesniu derlingumu. Šalis vietoje gamina tik azotines trąšas, o fosforo ir kalio trąšų žaliavas daugiausia importuoja.

Europos Sąjunga 2025 m. padidino muitus trąšoms iš „Rusijos“ ir „Baltarusijos“, kai po Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą importo apimtys buvo išaugusios.

Tuomet nerimauta, kad „Rusija“ dalį sankcijų paveiktų dujų eksporto nukreipia į trąšų gamybą, taip palaikydama eksporto pajamas.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais „Rusijos“ trąšų siuntos į ES buvo vertos apie 2 mlrd. eurų, tačiau 2026 m. pradžioje apimtys smarkiai krito, kai pradėjo labiau veikti naujieji muitai.

Karo Irane pasekmės, įskaitant efektyvų Hormūzo sąsiaurio blokavimą, didina trąšų kainas, nes apsunkina tiek kuro, tiek žaliavų, reikalingų jų gamybai, tiekimą.

Budapeštas taip pat siekia, kad ES sušvelnintų „Rusijos“ dujų ribojimus, argumentuodamas kainų spaudimu, tačiau Briuselis tokią idėją anksčiau buvo kategoriškai atmetęs.