„Forbes“: iš Baltijos regiono reikia tik mokytis (5)

Estijos prezidentas Toomas Ilvesas pagarsėjo, kai savo „Twitter“ paskyroje atsikirto „New York Times“ rašančiam ekonomistui Paului Krugmanui. Savo tinklaraštyje Nobelio ekonomikos premijos laureatas P. Krugmanas sumenkino sėkmingą Estijos programą kovoje su pasauline ekonomine krize. Pastarojo pareiškimus T. Ilvesas pavadino „pasipūtėliškais, arogantiškais ir patronuojančiais“.

Kalbant apie Europos problemas T. Ilvesas yra teisus, rašo „Forbes“. 2008-09 metais prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei Estija ir dvi kitos Baltijos šalys, Latvija ir Lietuva, patyrė smarkų sukrėtimą. Didžiąja dalimi nuo pasaulinės prekybos priklausančios valstybės patyrė dviženklį ekonomikos susitraukimą. Tačiau skirtingai nei Graikija, Italija, Ispanija ir Portugalija jos ėmėsi fiskalinio sugriežtinimo. Šalyse nebuvo vykdomos keinsistinės ekonomikos skatinimo programos.

Estija 10 proc. sumažino valstybės tarnautojų atlyginimus bei apkarpė ministrų algas. Lietuvoje ministro pirmininko atlyginimas buvo sumažintas beveik du kartus. Šalyse buvo padidinti kai kurie mokesčiai.

Pasauliniai P. Krugmano šalininkai buvo apstulbę, kai visos trys ekonomikos patyrė radikalių pokyčių. Europiniu mastu Baltijos šalių ekonomikos augimas 2011 metais buvo pagirtinas ir tikėtina, kad tai joms pavyks padaryti ir šiemet nepaisant Europoje įsivyravusios recesijos.

Estijos sėkmės istorija yra verta išskirtinio dėmesio. Šalyje veikiančių „startup‘ų“ vienam gyventojui yra daugiausiai iš visų Europos valstybių, šalis tapo aukštųjų technologijų židiniu. Bendrovė „Skype“ būtent buvo pradėta Estijoje. Šalyje veikia nemokamas bevielis interneto ryšys. Šalis gali būti laikoma valdžios skaidrumo pradininke – visas vyriausybės funkcijas galima rasti internete.

Štai keletas skaičių, kurie tikrai stebina. Valstybės skolos ir BVP santykis Vokietijoje siekia 80 proc., JAV – 100 proc., Graikijoje – 170 proc., o Japonijoje – net 200 proc. Estijoje šis rodiklis tėra vos 6 proc.

Graikija skęsta depresijoje, tačiau atsisako priimti žemą suvienodintų mokesčių tarifą, galintį paskatinti ekonomikos atsigavimą ir atnešti daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Kaimyninėje Albanijoje, kurioje įvestas 10 proc. suvienodintų mokesčių tarifas, ekonomikos augimas išlieka teigiamas. Tiesą sakant, augimas buvo teigiamas net ir 2008-09 metais.

Kritikai gali tvirtinti, kad tai yra mažos valstybės, iš kurių neverta mokytis, tačiau užtenka pažvelgti į Lenkiją, kurios ekonominiai rodikliai išlieka puikūs. Šalyje buvo vykdoma milžiniška privatizacijos programa, apimanti daugiau kaip 800 kompanijų (kai kurių jų pajamos viršijo 1 mlrd. JAV dolerių). Varšuva tapo vienu iš regiono finansinių centrų.

Taip pat galima pažvelgti į Švediją. Kadaise buvęs socialistinis „rojus“, Švedija jau ne pirmus metus mažina mokesčius. Šalis taip pat geriau atsilaiko prieš ekonominę krizę nei Vakarų Europa.