Inovatyviausios Europos valstybės (1)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-02-12 21:00

Europa vis dar niekaip neišsivaduoja iš finansinės krizės gniaužtų, tačiau tai nesutrukdė kai kurioms valstybėms ir toliau investuoti į inovacijas bei tyrimus bei plėtrą.

Metinėje Europos Komisijos (EK) studijoje „Innovation Union Scoreboard“ (IUS) rašoma, kad 2011 metais, nepaisant to, kad kai kurios bendrijos valstybės atsilieka inovacijų srityje, tačiau 16 iš 34 tyrime dalyvavusių Europos valstybių pasirodė geriau nei ES vidurkis.

Tyrimo metu yra įvertinami įvairūs veiksniai nuo žmogiškųjų išteklių ir investicijų iki antrepreneriškumo ir intelektinių vertybių. Kiekvienais metais sudaromu indeksu yra siekiama stebėti kaip vyksta 2010 metais priimtos programos „Europe 2020 Innovation Union“ vykdymas.

Remiantis „Eurosta“ iš kitų šaltinių duomenimis, valstybės buvo suskirstytos į keturias kategorijas: geriau nei ES vidurkis pasirodžiusios valstybės yra vadinamos „inovacijų lyderėmis“, ES vidurkį atitinkančios – „inovacijų sekėjos“, šiek tiek prasčiau nei ES vidurkis – „vidutinėmis novatorėmis“, o smarkiai nuo ES vidurkio atsiliekančios – „silpnomis novatorėmis“. Gaila, tačiau Lietuva būtent patenka į paskutinę valstybių kategoriją.

Siūlome susipažinti su inovatyviausiomis Europos valstybėmis:

16. Estija

Kategorija – inovacijų sekėja

Stiprybės – žmogiškieji ištekliai, finansai ir parama, įmonių investicijos, sanglauda ir antrepreneriškumas bei novatoriai.

Silpnybės – atviros, aukštos kokybės ir patrauklios tyrimų sistemos, intelektinės nuosavybės ir poveikių ekonomikai trūkumas.

15. Kipras

Kategorija – inovacijų sekėja

Stiprybės – žmogiškieji ištekliai, sanglauda ir antrepreneriškumas bei novatoriai.

Silpnybės – atviros, aukštos kokybės ir patrauklios tyrimų sistemos, intelektinės nuosavybės bei finansavimo ir paramos trūkumas.

14. Slovėnija

Kategorija – inovacijų sekėja

Stiprybės – žmogiškieji ištekliai, sanglauda ir antrepreneriškumas.

Silpnybės – intelektinės nuosavybės ir novatorių trūkumas.

13. Prancūzija

Kategorija – inovacijų sekėja

Stiprybės – žmogiškieji ištekliai, atvira, aukštos kokybės ir patraukli tyrimų sistema bei finansai ir parama.

Silpnybės – įmonių investicijų, intelektinės nuosavybės ir novatorių trūkumas. 

12. Airija

Kategorija – inovacijų sekėja

Stiprybės – žmogiškieji ištekliai, atvira, aukštos kokybės ir patraukli tyrimų sistema, ekonominis poveikis.

Silpnybės – finansavimo ir paramos, sanglaudos ir antrepreneriškumo, intelektinės nuosavybės ir novatorių trūkumas.

Straipsnio puslapiai:

Close
Naujausi komentarai
inžsg, 2012-02-13 17:31

Sveikinu EkonomikąLT, kad po daugelio metų viešai prakalbote apie antrepreneriškumą. Gal vėliau ir apie antreprenerystę? Ir antreprenerį? Juk tai ne tas pats, kas "būsimasis VERSLININKAS "?-----citata: "Tyrimo metu yra įvertinami įvairūs veiksniai nuo žmogiškųjų išteklių ir investicijų iki a n t r e p r e n e r i š k u m o ir intelektinių vertybių."

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


„iPhone“ savininkai SMS galės peržiūrėti per „Google Glass“

Nors „Google Glass“ dar netapo serijiniu produktu, interneto milžinė jau vykdo didelės apimties savo išmaniųjų akinių bandymus, o praėjusią savaitę juos leido įsigyti visiems norintiems JAV gyventojams. Tiesa, akcija vyko vos ...

„Google“ ir „Apple“ kovos dėl išskirtinių teisių į populiarių žaidimų platinimą

Daug triukšmo sukėlęs žaidimas Flappy Bird parodė, kad žmonės pasiruošę už telefonus su įdiegtais populiariais žaidimais mokėti sumas, kurios daug kartų viršija pačių mobilių įrenginių kainą. Didiesiems mobilios rinkos ...

Aiškėja pirmosios „Windows 8.2“ ir „Windows 9“ ypatybės

Šį rudenį pasirodysiančiame naujame stambiame „Windows 8“ atnaujinime, kuris gali būti pavadintas „Windows 8.2“, atsiras perdirbtas „Start“ mygtukas, o būsimoji „Windows 9“ operacinė sistema ...

NASA bandoma skraidanti lėkštė galbūt leis kolonizuoti Marsą

Birželį, kai nerūpestingi poilsiautojai gulinės paplūdimyje, skraidanti lėkštė nusileis Kauai saloje. Tai ne filmo apie ateivių įsiveržimą anotacija – NASA rengiasi atlikti pirmąjį bandomąjį skrydį disko formos erdvėlaiviu, skirtu ...

Kodėl „Intel” taip smarkiai susidomėjo dėvima elektronika

Kinijoje vykusioje elektronikos ir elektroninių įrenginių parodoje Intel Labs padalinio viceprezidentas Jesse Fang prasitarė, jog dėvimą elektroniką galima padalinti į tris segmentus: daugiafunkcinius sprendimus ($350-500 ir daugiau), vidutinį lygį ...

HTC: telefonų kameros prilygs veidrodiniams fotoaparatams

Dar 2013 m., anonsavo pirmos kartos išmanųjį telefoną One, kompanija HTC leido aiškiai suprasti, kad neketina „megapikselių lenktynėse“. Išmanusis telefonas gavo ypatingą „ultrapikselinį“ kameros ...

Elektrą gamins kosmose

Žemės orbitoje skriejančios saulės elektrinės, gaminamą energiją mikrobangomis perduodančiomis į antžemines elektros skirstymo stotis, traukia vis didesnį mokslininkų dėmesį. Jau dabar esančios technologijos leidžia realizuoti kosminių elektrinių ...

Traukiasi „VKontakte“ įkūrėjas

 opuliariausias Rusijos socialinis tinklas pirmadienį pranešė priėmęs savo įkūrėjo Pavelo Durovo atsistatydinimą, kai jis anksčiau šį mėnesį paskelbė paliekantis bendrovę, tačiau vėliau tikriausiai persigalvojo. Kovo 21 dieną ...

Japonijoje pagamintas greičiausias pasaulyje liftas

72 kilometrai per valandą – toks naujas pasaulinis lifto greičio rekordas, kurį pavyko pasiekti Japonijos inžinieriams. Šios šalies elektrotechnikos ir elektronikos gamintoja bendrovė „Hitachi“ pranešė ...

„Toshiba” pristatė nešiojamą kompiuterį su 4K ekranu

Nemažai gamintojų jau pareiškė, kad ketina išleisti nešiojamų kompiuterių su 4K (Ultra HD) ekranu. Ir čia visus aplenkti įsigudrino japonų kompanija Toshiba. Ji oficialiai pristatė galingą mobilų kompiuterį su Ultra HD ekranu, ...




Dienos klausimas

Kaip vertinate praėjusių metų Vyriausybės darbą?

Dienos citata

Litas jau daug metų yra fiksuotas euro atžvilgiu. Turime visus įsipareigojimus, susijusius su euru. Didžiausia nauda ta, kad valstybė tampa dar labiau integruota su ES ekonomika, tad gali tikėtis aktyvesnės prekybos ir didesnių investicinių srautų.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis

Archyvas

Dienos skaičius

870 tūkst. litų

Tokią sumą Seimo nariai šiemet jau išleido parlamentinei veiklai.

Archyvas