Įpročiai, nepastebimai tuštinantys biudžetą (12)
(Puslapis 1 iš 3)

REUTERS/SCANPIX nuotr.
2012-02-11 13:00
Bendžaminas Franklinas yra sakęs, kad mažos skylutės ir didelį laivą paskandinti gali. Tačiau net jei ta valtis - finansinė gerovė, dažnas smulkių išlaidų deramai neįvertina ar tiesiog neužtenka valios tas skyles surasti ir užkimšti. „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertai vardina populiarius žalingus finansinius įpročius, kurie nepastebimai, bet užtikrintai gramzdina ir tuština asmeninį biudžetą.
Cigaretės. Rūkymas yra ne tik žalingas ir brangus įprotis. Jis gali ypač skaudžiai kirsti per kišenę ir tapti nepamatuota prabanga. Instituto ekspertams yra tekę konsultuoti šeimą, kurioje nebuvo dirbančiųjų ir dėl to teko atidėti paskolos įmokų mokėjimą. Tačiau, kaip paaiškėjo, tabako gaminiams biudžete atsirasdavo 200 Lt per mėnesį, o tai sudarė daugiau nei penktadalį paskolos įmokos. Paskaičiuokime: vidutinė cigarečių pakelio kaina 7.87 litai ir, jei surūkoma po 3 pakelius per savaitę, per metus dūmais paleidžiami 1227.72 Lt. Ar tokios sumos nepakaktų Jūsų atostogoms, kurios kasmet, tiesiogine prasme, išlekia į orą?
Kava išsinešimui. Žingsniuoti šaltomis gatvėmis nešinam plastikiniu puodeliu karšto gėrimo yra jaukus patyrimas, bet retas susimąsto, kiek tokie pasivaikščiojimai palengvina kišenę. Populiariose vietose kavos puodelis atsieina bent 5 Lt, ir jei jis perkamas tris kartus per savaitę, metų gale susidaro apvali 780 Lt sumelė, išleista pagurkšnojimui. Ar uždirbate pakankamai, kad galėtumėte į tokią sumą nekreipti dėmesio? Jei kelyje be kavos negalite, už tiek verčiau įsigyti termosinį puodelį ir dar apie 20 kg geros kavos pupelių. Tokiu būdu šiuo malonumu ir mėgausitės gerokai ilgiau.
Loterijos bilietai. Nors viltis - teigiama emocija, finansų ji neturėtų valdyti. Pora loterijos bilietų, kainuojančių 2 Lt, per savaitę metų gale „užaugina" 208 Lt dydžio investiciją. O ji grąžos duoda ypatingai retai, tad pinigai tarsi išmetami į balą. Taigi, gerokai peningiau būtų po 4 Lt kas savaitę sumesti į taupyklę. Metų pabaigoje turėsite apčiuopiamą ir garantuotą sumą, kurią galėsite laikyti savo atsakingo finansų valdymo laimėjimu.
Maistas. Žinoma, maisto pirkimas jokios žalos neteikia, tačiau iškelia opų racionalumo klausimą. „Maisto banko" atliktos apklausos duomenimis, kone kasdien maisto išmeta apie 2 proc. gyventojų, o kartą per savaitę - net trečdalis. Be to, netoli penktadalio gyventojų išmeta produktų, kurių vertė siekia apie 30 Lt. Remiantis vidurkiu, kai per savaitę į šiukšlių dėžę nukeliauja maisto už maždaug 7,5 Lt, metų gale sąvartyne palaidojama 390 Lt. Greičiausiai kiekvienam būtų gaila pamesti tokią sumą, už kurią galima nukloti Šv. Kalėdų ir Kūčių stalą metų pabaigoje.
Maišeliai. Į parduotuvę rekomenduotina keliauti kartą per savaitę su pirkinių sąrašu ir geriausia - ne alkanam. Tačiau praktikoje tokie vizitai neretai tampa kasdieniai, su tikslu įsigyti „ko nors" vakarienei, ko nors skanaus ar ko nors saldaus. Pieno pakelį ir kepalą duonos moterys sugeba sugrūsti į rankinę, o vyrams tiems keliems buteliams pakanka ir rankų, tačiau jei vizitas su tikslu „ko nors" baigiasi gausiau, visų kišenių ir užančių nebeužtenka. Tokiu atveju dažniausiai perkamas ir maišelis, kurio kaina svyruoja nuo 15 ct iki 5 Lt. Sumos nedidelės, bet žinant, jog vien „Maxima" prekybos tinklas per mėnesį parduoda 3 mln. plastikinių maišelių, tema įgauna didesnę svarbą - ne tik finansinę, bet ir ekologinę. Viena iš išeičių - daugkartinio naudojimo maišeliai, bet jei jie lieka namie ar mašinoje, nauda iš jų menka. Tuo tarpu jei per savaitę įsigyjami bent du maišeliai, per metus išlaidos siekia beveik 24 Lt. Šie pinigai liks kišenėje, jei maišelis nebus pamirštas stalčiuje, kuris ir taip nuo maišelių gausos vos užsidaro, tiesa?


























