Išeiviai: kaip juos parvilioti į Lietuvą (14)

Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip išeiviai galėtų prisidėti prie šalies vardo garsinimo ir gerovės kūrimo. Bandyta ieškoti atsakymų, kokios priemonės padėtų išlaikyti diasporos (išeivių) ryšius su Lietuva. Kaip vienas pavyzdžių paminėta galimybė suteikti dvigubą pilietybę, bet tokį kelią yra pasirinkusios vos dvi iš aštuonių per tyrimą narstytų valstybių. Bet tyrimo autoriai dėl pasirinktos itin siauros šalių imties taip ir neįrodė šių priemonių veiksmingumo.

Taip pat kaip rimta problema įvardyta išeivių ir Lietuvoje liekančių žmonių susipriešinimas. Lietuvoje vis dar vyrauja neigiamas požiūris į išeivius, todėl normalus bendravimas ir bendradarbiavimas bent jau šiuo metu sunkiai įsivaizduojamas.

Viceministrė: „Akys turi būti nukreiptos į gimtinę.“

Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė pasakojo, kad viešoji erdvė pastaraisiais metais yra tiesiog perpildyta klausimais: „Ką daryti? Lietuva emigruoja. Mokesčių nebesurinksime, o po 30 metų Lietuva galbūt apskritai išmirs...“

„Turime suprasti, kad esame išeivių tauta, todėl reikia su tuo susitaikyti. Tikrai nesame vienintelė tokia tauta. Lietuviai yra išsiblaškę po visą pasaulį. Šiuo tyrimu norėjome pabrėžti, kad Lietuvą palikę protai grįžtų ir „cirkuliuotų“ Lietuvos vidiniame gyvenime, o ne užsienio valstybėje“, – pasakojo A. Skaisgirytė-Liauškienė.

Užsienio reikalų viceministrė pabrėžė, kad būtent todėl reikėjo atlikti analizę, kuri padėtų suvaldyti situaciją ir sustyguoti galimus veiksmus. „Nepaisant visų kalbų, atsirandančių priešpriešų tarp išvykstančių ir liekančių Lietuvoje žmonių, visų akys turi būti nukreiptos į gimtąją žemę. Būtent to ir siekiame“, – tikino A. Skaisgirytė-Liauškienė.

Socialinių inovacijų instituto direktorė Ingrida Gečienė per tyrimo pristatymą pabrėžė, kad yra kelios problemos, kurios trukdo užmegzti ryšį su lietuvių diaspora. „Pirmiausia, nėra jokio aktyvumo ir nededama jokių pastangų. Trūksta dėmesio ir informacijos užsienyje gyvenantiems lietuviams. Be to, kaip jau minėta Lietuvoje vyrauja neigiamos visuomeninės nuostatos susijusios su išvykstančiais lietuviais“, – išeivijos problemos vardijo I. Gečienė.

Atlikus tyrimą apibendrintos tolimesnės darbo kryptys. Pirmiausia siūlyta teikti visavertę informaciją, taip pat mažinti susipriešinimą tarp Lietuvoje gyvenančių ir iš šalies išvykusių žmonių. Anot specialistų, dar vienas svarbus uždavinys – orientacija į jaunimą, kurių iniciatyvos Lietuvoje dažnai lieka nepastebėtos. O kai į jauną žmogų nėra kreipiama dėmesio, tada jis dairosi paramos į užsienio valstybes.

- Audrius Bareišis