Išmanieji tinklai padės sutaupyti

Europos Komisijos (EK) nurodymu Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama, ar būtų naudinga pakeisti mechaninius skaitiklius ir pereiti prie išmaniosios apskaitos.

Už tokios analizės parengimą atsakingo Technologijų ir inovacijų centro (TIC) Išmaniojo tinklo projekto vadovo Vytauto Bitino įsitikinimu, išmanioji apskaita vartotojams padės sutaupyti, taip pat leis turėti efektyvesnį elektros tinklą.

Kas yra išmanioji apskaita ir kuo ji skiriasi nuo įprastų šiandien naudojamų mechaninių skaitiklių?

Išmanioji apskaita yra nauja tinklo koncepcija, taikoma ne tik elektros tinklui, bet ir dujoms bei kitoms paslaugoms. Išmanusis tinklas pagrįstas skaitmeninėmis technologijomis. Esminis skirtumas yra tas, kad skaitiklis turi ryšį, gali priimti ir išsiųsti duomenis. Į skaitiklį galima siųsti komandas – sinchronizuoti laiką, taip pat galima atsiųsti kainas ir taip informuoti vartotoją, kokia šiuo metu yra elektros kaina rinkoje.

Kokie pagrindiniai išmaniosios apskaitos pranašumai?

Pagrindinis pranašumas – galimybė taupyti ir turėti efektyvesnį tinklą. Išmanioji apskaita leis vartotojams stebėti suvartojamos energijos kiekį. Tyrimai parodė, kad matydami, jog viršija suvartojamos energijos vidurkį, vartotojai imasi priemonių ir ieško galimybių taupyti.

Užsienio valstybėse pradėti bandomieji projektai parodė, kad turėdami tokius duomenis vartotojai per mėnesį sutaupo 5–6 proc. elektros energijos. Sutaupoma ne itin daug, ypač turint omenyje, kad lietuvių vidutinis elektros suvartojimas per metus yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tačiau elektros suvartojimo sumažėjimas yra labai svarbus pačiam tinklui piko metu.

Elektros rinka pasaulyje gana ilgai „miegojo“. Vartotojai elektrą vertina kaip paprastą paslaugą, kuriai negali turėti jokios įtakos. Tačiau saulės baterijas ar vėjo malūnėlius statantys gyventojai nori pagerinti savo gyvenimo kokybę ir kartu sumažinti sąskaitas.

Kokiose užsienio valstybėse jau taikoma panaši praktika ir ko Lietuva gali iš jų pasimokyti?

Baltijos šalys ir posovietinio bloko valstybės šioje srityje šiek tiek atsilieka. Europos Komisija (EK) direktyvomis bando įpareigoti mus atlikti ekonominius skaičiavimus, nustatyti, ar tinklas naudingas mūsų šalyse, nes mūsų vartojimas nėra toks kaip, tarkime, Šveicarijoje, kur vidutinė elektros sąskaita gali siekti 800 eurų. Lietuvių vartojimas yra daug mažesnis ir klausimas, ar mums tai bus naudinga.

Švedai du kartus atliko sąnaudų ir naudos analizę, ekonominės naudos rasti nepavyko, tačiau įstatymu įteisino valandinę duomenų apskaitą iš elektros skaitiklių. Italija siekdama sumažinti vagysčių elektros tinkle skaičių įdiegė išmaniąją apskaitą ir teigia, kad šiuo metu sutaupo apie 500 mln. eurų (1,725 mlrd. litų) kasmet.

Kada Lietuva galėtų tikėtis išmaniojo tinklo ir kiek kainuos įdiegti naują sistemą?

Esminės datos yra šios: iki šių metų rugsėjo turime atlikti sąnaudų ir naudos analizę, kuris modelis naudingas Lietuvai diegiant išmaniąją apskaitą. Atsakymą dėl ekonominės naudos turėsime pateikti EK ir, jei tokią naudą rasime, kartu turėsime pateikti ir diegimo planą iki 2020 metų.

Tinklo diegimo skaičiai yra pirminiai. Didžiausią pasirinktų statyti skaitiklių kainą sudarys pasirinktas skaitiklio modulių komplektas. Antra, kaina priklausys nuo to, per kiek laiko bus galima pakeisti skaitiklius. Pasaulyje teigiama, kad skaitiklio nepavykus pakeisti per pusę valandos sunku rasti ekonominę naudą. Šiandien tai iššūkis, didelis tikslas, bet valdymo priemonėmis jį tikrai galima pasiekti.

Koks yra šalies politikų požiūris į išmaniąsias technologijas energetikos srityje?

Nepriklausomai nuo politikų požiūrio tai yra neišvengiamas technologinis progresas. Elektros energijos perdavimo tinklas Lietuvoje turi išmaniąją apskaitą, nes turi nedaug stočių ir daug elektros pereina jų tinklą. Sutaupymai ir kontrolės priemonės būtinos, kad būtų užtikrinta efektyvi veikla.

O „Lesto“ tinkle nėra vienareikšmiško atsakymo, ar tai būtų naudinga ekonomiškai. Šiuo atveju politikų vaidmuo turbūt nebus svarbus, nes tai yra ekonominiai projektai, kurie didina tinklo patikimumą, mažina jo išlaikymo išlaidas ir teikia naudą vartotojams. Vis dėlto artėjantys Seimo rinkimai projekto rizikos valdymo prasme gali turėti tam tikrą įtaką.

Ar Lietuvai reikia išmaniosios apskaitos?

Diana Korsakaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė

Turi tapti aktyvūs

Be išsamios analizės negalima tvirtai kalbėti ir priimti sprendimų. Šiandien sunku pasakyti, ar sutaupymas bus didesnis nei investicijos į šias technologijas, tačiau tikiuosi, kad atlikus sąnaudų ir naudos analizę bus pateikti šie atsakymai. Buitiniai vartotojai gali sutaupyti, tačiau turės tapti aktyviais vartotojais.

- Mindaugas Samkus