Įtampa Graikijoje tęsis ir po rinkimų

 Gali praeiti daug laiko, kol paaiškės, kas formuos naująją Graikijos vyriausybę, ir kokia bus šalies pozicija Europos Sąjungos (ES) ir tarptautiniams skolininkams prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Tačiau jau dabar aišku, kad neapibrėžtumas dėl Graikijos politinės padėties kelia sumaištį finansų rinkose, o netikrumo jausmas išliks ir po rinkimų.

Papildomos sumaišties priešrinkiminiu laikotarpiu įneša patys graikai. Pavojų kelia spartėjantis indėlių atsiėmimas iš bankų, kurio galima kulminacija – masinis „bėgimas“ iš vietinių bankų. Žibalo į ugnį įpila ir vietinė žiniasklaida, kuri neseniai paskelbė, kad per dieną Graikijoje buvo atsiimta indėlių už 700 mln. eurų.

Tačiau didžiausią įtampą skatina priešrinkiminis partijų – favoričių elgesys. Kairiųjų koalicijos partija „Syriza“ siekia tapti didžiausia ir gauti 50 papildomų mandatų. Panašu, kad jų ugninga retorika dėl ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktos paramos sąlygų persvarstymo tęsis ir toliau.

Tačiau ES Graikijos atžvilgiu nusileisti neketina ir nebent tik su nežymiomis nuolaidomis toliau reikalaus imtis sutartų taupymo priemonių bei struktūrinių reformų įgyvendinimo. Europos centrinio banko (ECB) komunikacija – taip pat aiški, rinkėjams bus siunčiami signalai, kad pasirinkti konfrontaciją su ES bus pats žalingiausias kelias Graikijos ekonomikai. Pinigų politikos kontekste, ar ECB sugrįš prie skatinančiosios pinigų politika priklausys nuo įtampos finansų rinkose lygio ir kokiu mastu Graikijos problemos persiduos kitoms šlubuojančioms ekonomikoms – Ispanijai ir Portugalijai.

Vokietija Graikiją įspėja – laikykitės susitarimų arba traukitės

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble trečiadienį pareiškė, kad Graikijos rinkėjai privalo patys nuspręsti, ar jie nori priimti finansinės pagalbos programos sąlygas. Interviu žiniasklaidai jis teigė, kad Graikijai būtų neįmanoma likti euro zonoje ir sustabdyti mokėjimus savo partneriams. Tai aiškus signalas Graikijos rinkėjams, kad pasirinkdami Graikiją, kuri lieka euro zonoje, jie privalo keisti kryptį iš kairės į dešinę.

Nors ES ir neturi teisinių priemonių, kuriomis galėtų išstumti Graikiją iš euro zonos (nėra teisinės procedūros), tačiau Bendrija gali nustoti skolinusi, o ECB - uždrausti naudoti Graikijos obligacijas kaip užstatą. Tai privestų prie greito Graikijos ir jos bankų bankroto. Panaši retorika sklinda ir iš ECB. Taigi, ES lyderiai aiškiai nurodo rinkėjams, ką jiems reiktų pasirinkti šį kartą. Kaip bebūtų gaila, neretai toks išorinis spaudimas gali duoti priešingų rezultatų. Taigi, ko galima tikėtis?

Scenarijai

Optimistinis. Euro zonai ir taupymui pritariančios partijos užsitikrina visuomenės paramą, įtampa rinkose atslūgsta.

- Violeta Klyvienė