Jei nepradės taupyti, 1,5 mln. dirbančių lietuvių senatvėje turės problemų (4)

Kol Konstitucinis teismas sprendžia, ar įmokų į II pakopos pensijų kaupimo fondus mažinimas neprieštarauja šalies Konstitucijai, trečiadienį Seime vyko diskusija apie kitą taupymo senatvei alternatyvą – III pakopos pensijų fondus. Kol kas neaišku, ar ketvirtadienį turimas svarstyti pensijų sistemos reformos įstatymo projektas vėl nebus išbrauktas iš darbotvarkės.

Diskusijos dalyviai akcentavo finansinį visuomenės neraštingumą ir nesirūpinimą lėšų kaupimu senatvei. Pateiktų tyrimų duomenimis, 76 procentai gyventojų pasitiki „Sodros“ pensijomis ir nesvarsto apie būtinybę taupyti papildomai.

„Swedbank Life Insurance“ Lietuvos filialo komercijos direktorius Ernestas Skeberis pristatė tyrimo apie kaupimo senatvei įpročius visuomenėje. Anot jo, apie pusantro milijono darbingo amžiaus, 26-60 metų žmonių, susidurs su problemomis senatvėje, jei nedelsiant nepradės galvoti apie privačius pensijų kaupimo fondus.

„Natūraliai turime likusį ketvirtadalį, kurie negalvoja, kad turi pasirūpinti valstybė, todėl ji ir kaupia investiciniuose gyvybės draudimo fonduose arba III pakopos pensijų fonduose“, – konstatavo E. Skreberis.

Žino, kad neužteks, bet netaupo

Tyrimo duomenimis, 85 procentai respondentų nenumanė, kiek pinigų jų aprūpinimui senatvėje skirs valstybė, tačiau 76 procentai tikisi apsieiti su „Sodros“ skiriamomis pensijomis.

„Gyventojai tikisi iš valstybės, mano kad „Sodros“ pensijos neužteks, bet nieko nedaro – sakė „Swedbank“ atstovas. – Pati reforma problemos neišspręs. Reikia, kad žmonės kauptų papildomai“.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sakė, kad ateityje „Sodroje“ pensijoms kasmet vidutiniškai pritruks 4,5 mlrd. litų. Anot viceministro, privačių kaupimo fondų diegimo siekį savo programoje numatė ir dabartinė Vyriausybė.

Viceministro teigimu, III pakopos pensijų kaupimo fondai nepopuliarūs visoje Rytų Europoje. Anot jo, Lietuvoje tokios taupymo alternatyvos neišnaudojimo priežastimi galima laikyti įsitvirtinusius II pakopos pensijos fondus, finansinio visuomenės švietimo stoką ir investicinį gyvybės draudimą.

„Pastebime, kad reikia nemažai darbo paaiškinti, kuo skiriasi antra pakopa nuo trečios. Vakarų Europoje tai yra profesiniai fondai, o pas mus – „Sodros“ dalimi finansuojamos privačios pensijos“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

Trūksta finansinės savimonės

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Juškevičienės teigimu, Lietuvoje III pensijų kaupimo pakopa vystosi, o jos dalyvių skaičius priklauso nuo investicinės aplinkos. D. Juškevičienė sakė, kad polinkį netaupyti senatvei lemia pinigų stygius, finansų rinkos nesupratimas arba nuomonė, kad „Sodros“ pensija bus pakankama.

- Gabija Sabaliauskaitė