Ką apie šalių ekonomikas pasako turtingųjų sąrašai?

Pokyčiai turtingiausių šalies žmonių sąrašuose gali būti gera priemonė, galinti išmatuoti, kaip besivystančios rinkos yra pasirengusios konkuruoti globalioje ekonomikoje, teigia „Morgan Stanley Investment Management“ besivystančių rinkų padalinio vadovas Ruchiras Sharma.

Tokias išvadas jis padarė du dešimtmečius investavęs besivystančiose rinkose ir keliaudamas po pasaulį.

Milijardierių sąrašai, anot R. Sharmos, ateityje turėtų tapti dar naudingesni, kaip besivystančių rinkų augimo rodiklis. Pasak investuotojo, gana aišku, į ką reikėtų atkreipti dėmesį: milijardierių skaičius turi būti proporcingas bendram šalies vidaus produktui, milijardieriai turi susidurti su konkurencija, kuri generuoja apyvartas ir riboja jų turto dalį šalies ekonomikoje, taip pat milijardieriai turi pelnytis iš gamybos pramonės, ne protekcijų.

Politiniai ryšiai kenkia ekonomikai

„Kūrybiška destrukcija slepiasi klestinčioje kapitalistinėje visuomenėje ir dėl gerų ryšių su dabartiniais politiniais lyderiais gali pelnytis iš egzistuojančios tvarkos, tačiau jie yra kapitalizmo priešai“, - tvirtina R. Sharma.

Kaip vienu iš pavyzdžių savo teorijai pagrįsti, jis pateikia Kiniją: sveika ekonomika gamina didelius turtus konkurencigoje aplinkoje, ir pagal tai Kinijos ekonomika vis dar yra stebėtinai sveika.

Dešimties turtingiausių šios šalies žmonių sąraše apyvarta yra didelė, keli jų net yra sukaupę turto, verto daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių (27,4 mlrd. litų). Pastaruosius 15 metų Kinija sugeneravo daug daugiau bendro turto, nei kuri kita šalis, tačiau jos turtingiausias žmogus turi apie 10 mlrd. JAV dolerių (27,4 mlrd. litų) – tai gerokai mažiau nei turi milijardieriai iš mažesnių ekonomikų, pavyzdžiui, Indijos, Meksikos, Rusijos ar Nigerijos.

Gana iškalbingas ir faktas, kad du turtingiausi pastarojo dešimtmečio Kinijos žmonės dabar sėdi kalėjime dėl įvairių kaltinimų korupcija. Tai nereiškia, kad šie kaltinimai neturi pagrindo, – tiesiog Kinija išlaisvino verslo kultūrą ir pareigūnai regis skiria didesnį dėmesį, kai sandorių vertė priartėja prie 10 mlrd. JAV dolerių (27,4 mlrd. litų).

Maskvoje milijardierių daugiausia

Tuomet R. Sharma siūlo analizuoti Rusijos rinką, kurioje šimtas milijardierių valdo turtus, vertus 20 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto. Rusija turi beveik tiek pat milijardierių kaip ir Kinija, tačiau rusai valdo daugiau turto bendroje šalies ekonomikoje. Be to, Rusijoje nėra vidutinio sluoksnio ir milijonierių sluoksnio: anot Bostono konsultacinės grupės, Kinija yra yra trečia pagal milijonierių skaičių, kai Rusija nepatenka net į 15-tuką.

Auganti verslo įtaka valstybėje atspindima faktu, kad 69 iš Rusijos milijardierių gyvena šalies sostinėje Maskvoje – tai didžiausia koncentracija pasaulyje. Turėdami protekcijų, šie turtuoliai susiduria su nedidele konkurencija. Aštuoni iš dešimties turtingiausiųjų šiame sąraše yra dar nuo 2006-ųjų. Daugiau nei 80 proc. rusų milijardierių turto gauta iš tokių sektorių kaip nekilnojamasis turtas, statybos arba tokių prekių kaip nafta ar dujos. Kitose besivystančiose rinkose šie sektoriai nesugeneruoja daugiau nei 35 proc. turtų. Netgi Brazilijoje, kurioje pajamų lygis toks pat kaip Rusijoje, negamybinių šakų sunešamas turtas milijardieriams sudaro vos 12 proc.