Ką reikia žinoti prieš perkant naują būstą?

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2013-01-26 16:01

Pirkdami naujai pastatytą būstą, žmonės dažnai situaciją vertina esamuoju laiku – dabar matomą vaizdą ir aplinką, dabartinius kaštus ir pajamas, tačiau retai vertina galimus ilgesnio laikotarpio pasikeitimus, kurie gali visiškai pakeisti būsto vaizdą, vertę ar asmenines galimybes. Kokius klausimus potencialus nekilnojamojo turto pirkėjas turi užduoti sau ir pardavėjui, kad užtikrintų investicijos į NT sėkmę?

Žiūrėti į ateitį

Pasak NT bendrovės „Newsec“ pardavimų vadovo Giedriaus Ragaišio, pirmiausia verta pasidomėti, ar skelbiama būsto kaina pirkimo momentu atitinka jo vertę. Tai galima sužinoti pasidomėjus panašių objektų kaina rinkoje, pasikonsultavus su skirtingais NT konsultantais, o perkant naują butą – susitikus su bent keletu NT vystytojų atstovų ir palyginus jų kainas.

Kitas svarbus bruožas – likvidumas. „Perkant būstą visada reikia įvertinti „kas, jeigu...“. Galbūt pirkėjas ateityje neturės galimybės išlaikyti įsigytą turtą arba norės jį pakeisti kitu – jis turi būti tikras turto likvidumu ir įvertinti riziką, – pasakojo G. Ragaišis. – Likvidumą labiausiai nusako būsto vieta – su nedidelėmis išimtimis toliau nuo centro esantys būstai yra pigesni, tačiau ir jų likvidumas yra mažesnis.“

Specialistai pataria atsižvelgti, ar būstas turi pranašumų, kurie lyginamuoju aspektu didina ilgalaikę jo vertę rinkoje – būsto vieta, atstumas nuo miesto transporto ir pan.

„Akivaizdu, kad naujas ir prabangiai įrengtas būstas mažiau palankiai vertinamuose miesto rajonuose ilgainiui neišlaikys tokios vertės, kaip senesnis vidutiniškai įrengtas būstas, pavyzdžiui, miesto centre. Būsima vertė tebevystomame miesto rajone taip pat gali būti numanoma susipažinus su rajono plėtros planais, tačiau jie išlieka tik planais tol, kol atsiranda pardavimo potencialas“, – teigia Antakalnyje statomų „Aurum apartamentų“ atstovas Laurynas Mituzas.

Infrastruktūra didina vertę

Anot jo, svarbu pasidomėti ir rajono infrastruktūra: koks atstumas nuo planuojamo būsto iki artimiausios parduotuvės, mokyklos, ligoninės ar viešojo transporto stotelės. Išvystyta infrastruktūra taupo laiką, sumažina transporto kaštus ir didina būsto vertę.

Perkantiems būstą L. Mituzas siūlo atkreipti dėmesį į rajono apstatymo tankumą – kur potencialiai dar gali būti planuojamos statybos. „Jei prieš jūsų būsimus langus yra tuščias sklypas, kuriame tilptų dar vienas pastatas, jis anksčiau ar vėliau ten tikrai atsiras. Be to, greičiausiai – ne mažesnis, nei jau stovintis jūsiškis. Priešais išdygus kitam pastatui, iškart krinta ne tik gyvenimo kokybė, bet ir būsto vertė“, – teigia L. Mituzas.

R. Ragaišis priduria, kad paprastai būstas vertinamas kompleksiškai – mikro ir makro parametrais. „Makro parametrai – likvidumas pagal rajoną, turto kokybę, vietos patrauklumo faktoriai, o mikro parametrai apibūdina patį turtą ir su juo susijusią infrastruktūrą – koks tai pastatas, kuris aukštas, kiek iš viso aukštų, koks turtas yra pastate, kaip išspręstas automobilių statymo klausimas, kiek pastatų yra šalia, ir panašiai“, – vardija G. Ragaišis.

Straipsnio puslapiai:

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Analitikai: Lietuva dėl Rusijos sankcijų gali netekti 0,4 proc. BVP

Dėl Rusijos pritaikyto maisto produktų importo iš Europos Sąjungos (ES) ir kitų Vakarų valstybių ES per metus gali netekti 6,7 mlrd. eurų (23,13 mlrd. litų), rodo Nyderlandų banko ING grupės atliktas tyrimas. Banko teigimu, Baltijos ...

Draudimo rinkoje – gyvybės draudimo šuolis

 Šiemet pirmąjį pusmetį draudimo rinka išsiskyrė itin sparčiu gyvybės draudimo rinkos augimu, tačiau visos rinkos metų prognozes tenka koreguoti dėl lėtesnės nei tikėtasi ne gyvybės draudimo plėtros. „Atsigaunant ...

Bendras moksleivių skaičius mažėja, bet daugėja pirmokų

 Šiemet mokslo metus turėtų pradėti 28 tūkst. pirmokų, tai yra tūkstančiu daugiau nei pernai, praneša Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Praėjusiais mokslo metais Lietuvos mokyklas pradėjo lankyti 27 tūkst. ...

Politologas: lenkai turi tik J. Neverovičių

 Politologas Lauras Bielinis mano, kad yra realu, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) tiesia sau kelią į savivaldos rinkimus ir kandidatu į Vilniaus merus ruošia buvusį energetikos ministrą Jaroslavą ...

Ar valstybė turi padėti verslui?

 Valstybės institucijos rengia planus, kaip padėti nuo Rusijos sankcijų nukentėjusioms įmonėms. Kalbama apie tam tikras lengvatas žemdirbiams bei gamintojams. Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas ...

Prie sąžiningų kainų iniciatyvos ketina jungtis daugiau nei du trečdaliai smulkiųjų verslininkų

 68 proc. smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių ketina prisijungti prie Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumo ir dalyvauti sąžiningų kainų perskaičiavimo iniciatyvoje. Tokius ketinimus verslininkai išreiškė smulkių ir ...

Baltarusija nori intensyvesnės prekybos su Lietuva

 Baltarusija neprisideda prie Rusijos paskelbto embargo Europos Sąjungos valstybėms ir nori su Lietuva intensyviau prekiauti pienu ir jautiena. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Baltarusijoje su šios šalies kolega ...

Prezidentė atleido J. Neverovičių

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasirašė energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus atleidimo dekretą. Jis iš pareigų atleidžiamas nuo pirmadienio. Prezidentūra pranešė, kad laikinai - iki rugsėjo 7 dienos, ...

Analitikai: rudenį prasidės masinė darbuotojų medžioklė

 Tarptautinė personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanija „Manpower Lit“ rugsėjo-spalio mėnesiais Lietuvos darbo rinkoje prognozuoja proveržį. „Manpower Lit“ direktorės ir Laikino įdarbinimo įmonių asociacijos ...

Pensijų fondų dalyvių turtas artėja prie 6 mlrd. Lt ribos

 2014 m. pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 496,41 mln. Lt ir birželio pabaigoje sudarė 5,94 mlrd. Lt. Pirmą kartą apibendrinus valstybės indėlį pagal šiais metais pasikeitusią įmokų tvarką, ...



 

 


Dienos klausimas

Ar apsipirkdami atkreipiate dėmesį į kainas eurais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas