LIBOR skandalas: kai bankininkai žaidžia skaičiais

(Puslapis 1 iš 3)


Martynas Pasiliauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-07-18 07:00

Keletą savaičių finansų rinkas drebina LIBOR skandalas. Kas yra LIBOR ir kodėl bankininkai norėjo juo manipuliuoti?

Už bandymą manipuliuoti LIBOR (angl. London inter–bank offered rate) – Londono tarpbankinės rinkos palūkanų norma – antras pagal dydį britų bankas „Barclays“ sumokėjo 450 mln. JAV dolerių (1,26 mlrd. litų) baudą, dalis banko vadovybės buvo priversta trauktis iš pareigų ir pradėtas tarptautinis tyrimas įtariant, kad manipuliuoti tarpbankinėmis palūkanomis galėjo ir dauguma didžiųjų bankų.

Pagrindai

Pradėkime nuo pagrindų: LIBOR – tai palūkanų norma, už kurią bankas sutiktų skolintis tam tikrą valiutą tam tikram laikotarpiui. Kiekvieną dieną iki 11 valandos ryto pirmaujantys pasaulio bankai pateikia savo palūkanų normas dešimčiai valiutų penkiolikai laikotarpių (trims, šešiems mėnesiams ir t. t.). Pavyzdžiui, palūkanų normas doleriams pateikia 18 bankų. Tuomet „Thomson Reuters“, kurie šiuo metu atsakingi už palūkanų skaičiavimą, atmeta keturis didžiausius ir keturis mažiausius siūlymus, o iš likusių dešimtiems išveda vidurkį ir taip nustato tos dienos JAV dolerio LIBOR.

Kas nuo LIBOR priklauso? Šiuo metu su juo susieta įvairių finansinių produktų, kurių vertė siekia bent 350 trln. JAV dolerių (980 trln. litų), kaina. Be to, LIBOR naudojamas nustatant paskolų palūkanas – tarpbankinė palūkanų norma imama kaip bazė, o prie jos pridedama banko marža – didėjant LIBOR automatiškai didėja ir paskolų palūkanos.

Johnas Carney iš CNBC pateikia dar vieną priežastį – per krizę bankai nori nuo rinkos ir reguliuotojo nuslėpti, kad jiems brangsta skolinimasis. Tokiu atveju bankas, pateikdamas neadekvatų LIBOR dydį, nesistengia manipuliuoti galutiniu rodikliu – jis tenori nuslėpti tikrąją finansinę savo būklę.

Dvi stovyklos

Kaip parodė tyrimas, 2006–2007 metais „Barclays“ makleriai tiesiogiai prašydavo asmenų, kurie pateikdavo LIBOR dydžius „Thompson Reuters“, nustatyti tam tikrą rodiklį. „Sveiki, vyručiai. Mums ateinančias tris dienas bus itin svarbi trijų mėnesių LIBOR vertė. Ar galite ją išlaikyti 5,39 lygio ateinančias kelias dienas? Mums tai labai padėtų. Nenorime didesnės vertės. Labai ačiū“, – „New York Times“ cituoja vieno iš „Barclays“ maklerių prašymą kolegai.

Tiesa, daugelis ekspertų sutinka, kad tiesiogiai manipuliuoti LIBOR itin sudėtinga, nebent veiktų bankų kartelis, kuris sutartų, kuria kryptimi paveikti LIBOR judėjimo kryptį. Tačiau kol kas įrodymų apie tai nėra, be to, kaip pastebi J. Carney, maklerius nuolat viliotų galimybė atitrūkti nuo susitarimo ir netikėtais statymais sužeisti konkurentus.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Prekyba akcijų biržoje vyko vangiai

Penktadienio prekybos metu Vilniaus akcijų biržoje sugeneruota 202 tūkst. eurų apyvarta, indekso vertė beveik nepakito, praneša „Finasta“. Dėl naujienų stokos prekyba vyko gana vangiai. Vėl augo „Agrowill Group“ ...

„Finasta“ rekomenduoja pirkti „Grigiškių“ akcijas

AB banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikai, atlikę AB „Grigiškių“ akcijų vertinimą, nustatė 0,755 eurų tikslinę akcijos kainą, kuri yra 32 proc. didesnė nei šiuo metu NASDAQ OMX Vilniaus ...

„Snoro lizingas“ parduotas už 74 mln. litų

 Bankrutavusio banko „Snoras“ bankroto administratorius pasirinko lizingo bendrovės UAB „Snoro lizingas“ pirkėją. Už iš viso 74 mln. litų „Snoro lizingą“ įsigis vienas didžiausių Estijos bankų LHV, ...

Lietuvos mokesčių sistemai reikia „euroremonto“

Nauja vyriausybė – nauja mokesčių reforma. 2009 metų pradžioje Andriaus Kubiliaus vyriausybės mokesčių pertvarka praminta „naktine“ reforma. Panašu, kad Algirdo Butkevičiaus inicijuotus pakeitimus dėl rezultatų stokos teks ...

Deimantai auksu nežiba (1)

Ilgą laiką paslaptyje ir monopolyje skendėjęs deimantų pasaulis pamažu atsiveria investuotojams. Tačiau ši briliantų žaliava per daug įmantri, kad taptų naujuoju investuotojų auksu. Deimantų kainų šuolis pastaraisiais metais – ...

Biržoje vyko „City Service“ akcijų supirkimas

 Ketvirtadienį Vilniaus akcijų indekso vertė išaugo 0,62 proc., o apyvarta siekė 248 tūkst. eurų, praneša „Finasta“.  Daugiausia sandorių sudaryta „City Service“ vertybiniais popieriais, kurie ...

„Snoro lizingą“ perka „Zabolis Partners“ ir Estijos bankas

 Bankui „Snoras“ priklausančią bendrovę „Snoro lizingas“ nutarė įsigyti investicinės bankininkystės įmonė „Zabolis Partners“ drauge su Estijos banku LHV, rašo „Verslo žinios“, remdamosis ...

„Swedbank“ renovacijai ketina skirti papildomų lėšų

 Lietuvos gyventojams pradėjus aktyviau renovuoti daugiabučius namus, „Swedbank“ baigia skirstyti visą 20,7 mln. litų JESSICA fondo krepšelį. Atnaujinus susitarimą su Europos investicijų banku, gyventojai daugiabučių namų ...

Kodėl verslas dievina kapitalo rinkas

Kompanija „Apple“ pasiskolino ne investavimui į verslą, bet kad atiduotų pinigus akcininkams. Praėjusį mėnesį „Apple“ į apyvartą išleido akcijų už 17 mlrd. JAV dolerių. Ne dėl to, kad jiems reikėjo pinigų; kompanija ...

Biržoje tęsiasi „City Service“ nuosmukis

Trečiadienį Vilniaus akcijų biržoje prekiauta aktyviau, sudaryti 370 sandorių; apyvarta siekė 366 tūkst. eurų, o biržos indeksas augo 0,67 proc., praneša „Finasta“.  Daugiausia sandorių sudaryta „City Service“ ...




Dienos klausimas

Ar reikėjo keisti „Versli Lietuva“ vadovą P. Lukauską?

Dienos citata

Mažoms valstybėms, kurios neturi kitokių šaltinių iki šiol apsimokėjo turėtų atominę energetiką savo energetinėje sistemoje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Archyvas

Dienos skaičius

74 mln. litų

Už tiek parduotas „Snoro lizingas“

Archyvas