Kaip aš vis tik sumokėjau už vogtus filmus (53)
REUTERS/SCANPIX nuotr.
2012-02-11 08:07
Jau treti metai naudoju „Mezoną“. Pustrečio šimto litų atsiėjo pats modemas, bet užsisakęs planą „Atrask“ džiaugiausi nebrangia paslauga – net nuolat naršydamas internete mokėdavau apie 10 litų per mėnesį.
Kol nepadariau skaudžios aritmetinės klaidos, tai yra pamečiau vieną nulį. Šio naujiems klientams jau nebesiūlomo plano esmė paprasta: kas mėnesį moki bazinį 1 lito mokestį už vieną GB duomenų. Kiekvienas papildomas MB atsieina 1 centą. Kitaip sakant, atsiverti portalą – ir kapt vienas centukas į sąskaitą. Patogu. Tiesa, kai kuriose vietose ryšį tekdavo gaudyti pasilipus ant palangės, o paėjus vos pusšimtį metrų jis jau, anot modemą valdančios programėlės, būdavo „Excellent“. Bet čia dar menkas rūpestis.
Kol pernai gruodį sugalvojau atsisiųsti kelis filmus (apie ruošiamą ACTA sutartį tada dar nė vienas nebuvome girdėję). Skaičiuoju: vienas failas – nepilnas gigabaitas, vadinasi, vienas filmas – vienas litas. Klaida. Error. Tai žioplys! Dievaži, juk čia kaip su promilėmis kraujyje, o ne procentais: jeigu megabaitas kainuoja 1 centą, tuomet išeina, kad 1 ct x 1024 MB = 1024 ct = 10,24 Lt/GB! Taigi, už iš „The Pirate Bay“ parsiųstą vieną piratinį filmą (Polanskio, Bunuelio, Alleno) paklojau apie 10 litų. Mėnesinė 78,69 Lt sąskaita man leido prisiminti informatikos pradžiamokslį. Bent filmai buvo verti pažiūrėti, vertę susimąstyti, o ir legalioje Lietuvos rinkoje tokių nerastum. Vis tik jeigu kitą kartą lįsiu į „torrentus“, tai tik prie kompiuterio prijungęs laidą!
- Marijus Širvinskas
