Kaip praradus darbą neprarasti savęs
(Puslapis 1 iš 3)

REUTERS/SCANPIX nuotr.
2012-05-01 08:07
Pagal stresų skalę darbo praradimas – vienas iš stipriausių žmogaus pergyvenimų. Tuo metu patiriama įtampa jis nusileidžia nebent skyryboms ar artimo žmogaus mirčiai. Ypač tada, kuomet žmogus buvo atleistas.
Atleidimas iš darbo gali turėti įtakos ir tokioms sveikatos problemoms, kaip hipertonija, diabetas, širdies ligos. Pasirodo, netekus darbo savijauta pablogėja apie 40 proc. Ir visai nesvarbu, kaip greitai žmogus rado naują darbą, pasekmės gali išryškėti vėliau. Medikai pripažįsta, kad ryškiausios atleidimo iš darbo pasekmės – sąžinės graužatis, pyktis, nerimas, depresija, ateities baimė, skundai prasta fizine būkle, alkoholizmas, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, skyrybos, psichologinis ir (arba) fizinis smurtas šeimoje, mintys apie savižudybę.Specialistai pataria: pasistenkite išeiti garbingai, nežemindami kitų ir nedraskydami savęs. Nuo to, kaip pasielgsite šiuo sunkiu metu, priklauso jūsų tolimesnis gyvenimas.
Trenkite durimis... švelniai
Išsiskiriant kyla didelė pagunda pasakyti vadovybei viską, ką jūs apie ją galvojate. Arba iškrėsti kokią nors kiaulystę: paslėpti būtinus duomenis, išsinešti su savimi svarbių klientų telefonus, nors laikinai paralyžiuoti dar taip neseniai buvusios sava firmos veiklą.
Nedarykite to! Visų pirma dėl to, kad profesinis ratas labai siauras, ir kai jūsų naujasis viršininkas paskambins buvusiajam, vargu ar tas ras apie jus nors kelis gerus žodžius. Antra, jei jūs norite, kad šefas iš tiesų pasigailėtų jus atleidęs, veikti reiktų kaip tik priešingai. Sukaupkite valią ir paskutinę dieną šiltai su juo atsisveikinkite, pasakę pačius geriausius žodžius. Galbūt jis jūsų ir nepakvies atgal (o kad gali pakvieti – visai įmanoma), bet greičiausiai gerai jus apibūdins, rekomenduos kitiems. Ir nesvarbu, kokie jūsų santykiai buvo iki šios minutės. Yra žinoma, kad geriausiai įsimenami pirmieji ir paskutiniai žodžiai. Inertiškieji ir darboholikaiDarbo praradimas dažnai susilpnina žmogaus savivertę, pakerta pasitikėjimą savimi. Žmogus jaučiasi įskaudintas ir praradęs sugebėjimą kontroliuoti savo gyvenimą. „Kodėl atleido būtent mane?“, „Nejaugi aš pats blogiausias darbuotojas?“, „Šiame gyvenime aš nieko nesprendžiu“. Jei jus aplanko panašios mintys, pasakykite sau: „Stop! Gyvenimas – tai ne tik darbas“. Šioje sudėtingoje situacijoje bus prasmingiau, jei užduosite sau kitą klausimą – kodėl likimas jums mestelėjo tokį išbandymą, ko reikėtų iš to pasimokyti?
Praktika rodo: dažniau darbo netenka žmonės, turintys dvi priešingas psichologines nuostatas. Visų pirma, tai tie, kurie patys to nepastebėję, ėmė gyventi vedami inercijos, kam darbas jau seniai nebeteikia nei moralinio, nei materialinio pasitenkinimo. Bet padėti pareiškimą ant stalo pačiam tokiam nelaimėliui nepakanka drąsos. Štai likimas ir pameta jam netikėtą problemos sprendimą – etato panaikinimą, darbuotų kaitą, firmos bankrotą ar įmonės ekonominės bazės paržiūrėjimą, žodžiu, tai kas baigiasi atleidimu iš darbo.- Asta Geibūnienė




























