Kaip „startup‘ams“ pasiseka? (1)

Populiariausios istorijos dažnai pasibaigia tik prasidėjusios. „…ir tada Juanas ir Alice susituokė.“ Ar jie iš tiesų gyveno ilgai ir laimingai? „Jis buvo išrinktas prezidentu.“ Tačiau kaip sekėsi jo valdomai šaliai? „Antreprenerė gavo finansavimą savo „startup‘ui.“ Tačiau ar įmonei pasisekė?

Apsvarstykime pastarąjį atvejį. Kas atsitinka antrepreneriams, kai jie gauna pinigų? Kad ir kur būčiau – o pastarąsias savaites lankiausi Maskvoje, Librevilyje (Gabonas) ir Dubline, – gudrūs žmonės klausia, kaip įmonėms pereiti į kitą augimo etapą. Kada mes galime pasakyti, kad antreprenerystė turi išmatuojamą ir reikšmingą įtaką ekonomikai?

Tikrąją tiek „Microsoft“, tiek „Google“ įtaką jaučia ne jų akcininkai ar žmonės, kuriuos jos samdo, bet milijonai žmonių, kuriuos jos padarė produktyvesnius.

Tai argumentas įmonėms, kurios sprendžia tikras problemas, o ne rūpinasi dar viena nuotraukų dalijimosi programėle, kuri patinka žmonėms (arba reklamuotojams), turintiems daug laisvo laiko.

Pasirodo, kartais pinigų negana – tai nereiškia, kad jų neužtenka, bet kad verslininkams reikia dar kai ko. Jų sėkmei reikia patarimų, ryšių, klientų ir darbuotojų, besivadovaujančių efektyvumo kultūra. Taip pat jiems reikia kai ką sukurti, kas turėtų tikrą vertę ir reikšmingą ilgalaikę ekonominę įtaką.

Paprastas ir populiarėjantis sprendimas yra akceleratoriai, inkubatoriai, stovyklos, savaitgaliai – daugybė vietų ir įvykių, skatinančių „startup‘ų“ – pradedamų verslų – plėtrą. Tačiau tai tėra pastatai ir konferencijos, nebent jose dalyvauja žmonių, galinčių padėti ryšiais, klientais ir kultūra. Atsakingi žmonės, nuo NVO iki vyriausybės pareigūnų, turi puikių idėjų apie struktūrą – mokesčių politiką, oficialų finansavimą ir t. t., o patys verslininkai yra per daug užsiėmę savo įmonėmis, kad apie tuos dalykus sužinotų.

Praėjusią savaitę Dubline išsiaiškinau, ko mums reikia: ne politikos ar teorijos, bet tikrų gyvų pavyzdžių. Netoli prabangaus viešbučio, kuriame gyvenau, ir priešais stilingą Airijos „Google“ biurą yra senas sandėlis su nauja iškaba: „Startupbootcamp“ (liet. „startup‘ų“ naujokų stovykla). Pro šonines duris patenkama į rūsį, pilną pjuvenų ir pigių baldų (čia dar, žinoma, yra biliardo stalas ir baras).

Ši vieta įdomi dėl savo rėmėjo: seno gerbiamo IBM. Europos „Startupbootcamp“ misija yra ne aukštinti ar mokyti antreprenerius, bet padėti sukurti reikšmingą verslą. Nauji jų produktai gali būti pateikiami pasinaudojant IBM ir kitų mokytojų, vadovų pritarimo galia, jų ryšiais su platesniu pasauliu, kuriant strateginius rinkodaros aljansus.

Mane pakvietė Martinas Kelly, kuris atstovauja IBM atšakai Airijoje. Jis supažindino mane su vietos vadybininku, Eoghan Jenningsu ir krūva užgrūdintų vadovų.

• >
• 1
• 2
• >