Kaip užsieniečiai randa darbą Lietuvoje? (4)
(Puslapis 1 iš 4)
AFP/SCANPIX nuotr.
2012-08-06 13:41
Lietuvoje nedarbas vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Jei sunku įsidarbinti netgi tautiečiams, kokius kelius ieškant darbo tenka praminti į Lietuvą atkeliavusiems užsieniečiams?
Gavo stipendiją
ISM ekonomiką dėstantis Maikas Huettingeris į Lietuvą atvyko 2005 metais. Iš Bavarijos regiono Vokietijoje kilęs daktaro laipsnį turintis dėstytojas teigė į mūsų šalį atkeliavęs dėl gautos stipendijos.
„Iš Vokietijos vyriausybės gavau stipendiją mokslo tiriamajam darbui, todėl atvykau į Lietuvą atlikti tyrimo doktorantūrai. Kol čia gyvenau ir dariau tyrimą, pradėjau dėstyti įvairiuose universitetuose, tarp jų ir ISM. 2008 metais ISM man pasiūlė pilno etato darbą universitete“, – savo istoriją prisiminė M. Huettingeris. Anot jo, darbo pačiam ieškoti kaip ir nereikėjo, nes pasiūlymas atėjo per žmones, kuriuos jis pažinojo ir kurie pažinojo jį: „Universitetas ieškojo žmonių, kurie galėtų dėstyti anglų kalba. Manęs tiesiog paklausė, ar aš galėčiau dėstyti.“
Dėstytojo darbą Lietuvoje dirbantis vokietis pasakojo niekada tokio darbo nedirbęs savo šalyje, todėl negalintis palyginti darbo sąlygų čia ir tenai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartinė jo darbo vieta yra gana vakarietiška, todėl sunku pasakyti, ar ir kituose darbuose galiotų tie patys standartai.
„Universitetas, kuriame aš dirbu, yra vakarietiško profilio ir labiau laikosi tarptautinių standartų nei kiti vietos universitetai. Čia mes dirbame beveik kaip tarptautinėje kompanijoje, kai daugumoje valstybinių universitetų veikia pososovietinis administracijos mechanizmas“, – skirtumus vardijo pašnekovas. Jis svarstė, kad būti įdarbintas valstybiniame universitete nenorėtų, nes „ten viskas vyksta labai lėtai ir biurokratiškai“.
„Universitete mes turime keletą užsieniečių tokių kaip aš, taip pat yra užsienio studentų, kurie dirba „Euromonitor“, kurie įdarbina užsieniečius. Pažįstu kelis užsienio studentus, kurie pragyvenimui užsidirba skambučių centruose, tačiau nežinau tikslių jų pavadinimų. Žinau daug užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, tačiau jų istorijos yra labai individualios, dažniausiai jie buvo atsiųsti iš savo kompanijų padalinių arba įkūrę nuosavus verslus“, – pasakojo M. Huettingeris.
Kalbos barjeras trukdo šaliai pritraukti užsieniečių
Tai, kad nemoka lietuvių kalbos, M. Huettingeris įvardijo kaip trūkumą, tačiau teigė bent jau darbinėje aplinkoje su jokiais nepatogumais nesusiduriantis, nes visi aplink kalba angliškai.
„Būtų gerai išmokti lietuviškai, tačiau aš nesu labai gabus kalboms“, – šmaikštavo vokietis. Jis teigė, kad artimuose planuose yra siekis bent šiek tiek išmokti lietuvių kalbos, kad būtų lengviau bendrauti prekybos centruose ir pan., tačiau tikino rimtai šios kalbos mokytis neketinantis, nes universitete jam jos tiesiog nereikia.
- Rūta Levickaitė
