Kaip žlunga stambios bendrovės? (II)

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje vienas buvęs JAV laivyno kapitonas (vėliau tapęs verslininku) buvo pakviestas sakyti kalbos Stenfordo verslo mokykloje. Studentas paklausė jo, koks patyrimas jam labiausiai pravertė versle. Šiek tiek pagalvojęs Stenfordo svečias pasakė: „Kai esate tik keli žmonės, o aplink visur priešai, geriausias dalykas kokį galite padaryti, tai pasiskirstyti pozicijomis ir nešaudyti automatu (angl. on automatic). Nusitaikykite ir šaukite po vieną kulką (angl. one shot at a time).“

Įkvėpk. Nusiramink. Mąstyk. Susikoncentruok. Ir tik tuomet imkis veiksmo. Nusistatykite prioritetus ir šaukite po vieną kulką, vienu metu. Jūsų noras išbandyti daug dalykų vienu metu yra suprantamas – tai rodo gerus bendrovės vadovo ketinimus – tačiau retai kada jis būna efektyvus.

Stadija nr. 5: kapituliacija arba mirtis

Galvodamas apie paskutiniąją bendrovių smukimo stadiją, prisiminiau kaip profesorius Bilas Leizeris (Bill Lazier) pradėdavo savo smulkaus verslo vadybos kursą. Jis įeidavo į klasę ir pradėdavo klausinėti studentų.

„Kokia yra pagrindinė šios įmonės problema?“, – klausdavo jis. Studentai, dirbę didelėse kompanijose ar investiciniuose bankuose, pateikdavo protingus atsakymus, antai „strateginis pasirinkimas“, „vertės grandinės problema“ ir kt.

Nepatenkintas beprasmiais (nors ir protingai skambančiais) atsakymais, Leizeris dar labiau spaudė studentus ir per visą klasę ėmė šaukti: „Ne! Mąstykit!“ Galiausiai, vienas studentas tarė: „Na, nežinau ar tikitės išgirsti tai, bet regis bendrovė neturi kuo apmokėti kitos savaitės sąskaitų – jai baigėsi grynieji (angl. cash)“.

Pagaliau Leizeris nuėjo prie lentos ir didelėmis raidėmis (mažiausiai metro dydžio) užrašė vieną vienintelį žodį: CASH. „Niekuomet nepamirškite, kad sąskaitas apmokate grynaisiais pinigais. Jūs galite būti pelningi ir vistiek bankrutuoti“, – tarė jis.

Galite būti pelningi ir bankrutuoti. Kokia įžvalga! Ji retai kada „aplanko“ prestižinių verslo mokyklų studentus, kurie dirba didelėse bendrovėse. Šių bendrovių lyderiai labiau rūpinasi dėl pajamų, o ne pelno. Deja, organizacijas pražudo ne pajamų, o pelno stygius.

Yra du galimi tolimesni penktosios stadijos scenarijai. Pirmasis jų yra kapituliacija, kai valdyba nebetiki savo bendrovės ateitimi, tad nusprendžia ją išparduoti. Antrasis yra, kai valdyba nusprendžia tęsti kovą, tad lieka vienas iš dviejų – išlikimas arba bankrotas.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje „Scott Paper“ taip stipriai atsilikinėjo nuo P&G, kad niekas nebetikėjo bendrovės ateitimi. Jos skolinto ir nuosavo kapitalo santykis per devynerius metus padidėjo 175 procentais. Taigi, 1994-iais buvo pasamdytas Alas Dunlapas.

- Liudas Rubikis