Klimato tikslai Europoje atsitraukia į antrą planą – ar prastai išvystyti elektros tinklai žlugdo žaliąjį kursą?
Energetikos transformacija Europoje ir Lenkijoje vis dažniau apibūdinama kaip įžengusi į realizmo etapą, kuriame pirmiausia vertinamas tiekimo saugumas, sistemos patikimumas ir kaina. Tokia žinutė nuskambėjo Europos ekonomikos kongrese, kur diskusijų centre atsidūrė ne tik atsinaujinančių išteklių plėtra, bet ir tai, kas trukdo ją paversti stabilia energijos sistema.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad atsinaujinantys energijos ištekliai toliau augs, tačiau vien jų nepakanka, jei tinklai ir energijos kaupimas nespėja su naujomis generacijos apimtimis. Dėl geopolitinės įtampos ir energijos kainų svyravimų vis dažniau akcentuojama, kad transformacija turi būti pragmatiška, o ne vien paremta klimato tikslais.
Kas stabdo transformaciją?
„PGE“ atstovė Katarzyna Rozenfeld teigė, kad elektros gamybos pokyčių tempas yra greitas žvelgiant per istorijos prizmę, tačiau Europos mastu jis labiau vidutinis. Pasak jos, bendrovė strategijoje iki 2035 metų numato atsinaujinančių energijos išteklių dalį gamyboje didinti nuo 4 proc. iki 45 proc.
Ji taip pat pabrėžė, kad ilgus metus vienas pagrindinių stabdžių elektros skirstymo sektoriuje buvo finansavimo trūkumas. Situaciją, pasak jos, pagerino investicijos į tinklų modernizavimą, tačiau darbų mastas išlieka didelis, o tinklų kokybė ir pralaidumas tampa kritiniu klausimu.
„Uruchomienie KPO labai padėjo, bet euforijai nėra pagrindo, nes tinkluose dar turime milžinišką darbų apimtį“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.
„Tauron“ atstovas Krzysztof Zawadzki atkreipė dėmesį į vadinamąją dviejų greičių transformaciją: atsinaujinančių išteklių galia auga sparčiai, tačiau tinklų infrastruktūra ir sistemos lankstumas atsilieka. Jo vertinimu, vienas iš didžiausių ribojimų yra per menki energijos kaupimo pajėgumai ir nepakankami įrankiai prognozuoti bei valdyti išskaidytą generaciją.
Skaitmeninimas ir elektrifikacija
„Enea Nowa Energia“ vadovas Tomasz Szamocki sakė, kad transformacija pasiekė etapą, kai reikia daugiau profesionalizacijos ir gilesnių pokyčių operaciniuose procesuose. Jo teigimu, sektoriui tenka ne tik statyti naujus pajėgumus, bet ir išmokti tiksliau derinti gamybą, tinklų galimybes ir klientų poreikius.
Jis išskyrė energetikos skaitmeninimą kaip būtinybę, jei norima išlaikyti transformacijos tempą ir patikimai integruoti kintančią generaciją. Praktikoje tai reiškia pažangesnį tinklų valdymą, duomenų analitiką, automatizavimą ir efektyvesnį vartotojų įtraukimą į sistemos balansavimą.
„E.ON Polska“ vadovas Andrzej Modzelewski pabrėžė, kad jau dabar problema tampa ne vien atsinaujinančių išteklių įrengimas, bet ir jų energijos panaudojimas, kai tinklų operatoriai priversti riboti gamybą. Jis nurodė, kad sistemoje sparčiai daugėja įrengtos galios, todėl svarbi kryptis tampa elektrifikacija, kad paklausa vytųsi pasiūlą ir mažėtų priverstinio ribojimo mastas.
Efektyvumas, dujinė rizika ir SMR
„Veolia“ grupės Lenkijoje vadovas Luiz Hanania akcentavo, kad transformacijos centre turi išlikti energijos vartojimo efektyvumas. Jo teigimu, mažesnis energijos poreikis reiškia ir mažesnį spaudimą infrastruktūrai, ir lengviau pasiekiamą tiekimo saugumą, ypač kai investicijos į naujus pajėgumus ir tinklus užtrunka.
Orlen Synthos Green Energy vadovas Rafał Kasprów ragino kritiškai įvertinti transformacijos kryptį ir priminė, kad sparčiai augant įrengtai galiai kartu nyksta stabilūs baziniai šaltiniai. Jo pozicija – kad energetika globaliai pereina į realizmo epochą, kurioje pirmiausia vertinama ne deklaruojama kryptis, o realus sistemos saugumas ir gebėjimas užtikrinti energijos tiekimą bet kuriuo metu.
„Ne esmė bėgti greitai, esmė bėgti teisinga kryptimi“, – sakė Rafał Kasprów.
Jis taip pat teigė, kad mažieji moduliniai reaktoriai gali pretenduoti į svarbių, valdomų pajėgumų vaidmenį ir padėti sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, ypač dujų. Diskusijoje nuskambėjo ir platesnis argumentas: transformacija nėra linijinė, todėl šalys dažnai renkasi mišrų energijos krepšelį, derindamos atsinaujinančius išteklius, reguliuojamus pajėgumus, kaupimą ir paklausos valdymą.
Lenkijos energetikos viceministras Wojciech Wrochna pristatė, kad artimiausiu metu numatomas svarbių strateginių dokumentų paketas, susijęs su energijos ir klimato planavimu bei branduolinės energetikos kryptimi. Pasak jo, valstybės planavimo dokumentai turėtų padėti suderinti investicijas į gamybą, tinklus ir sisteminį patikimumą, kurio reikšmė po pastarųjų metų sukrėtimų tik išaugo.
Diskusijos kontekstas rodo bendrą tendenciją Europoje: klimato tikslai išlieka, bet sprendimų atranka vis dažniau remiasi trimis kriterijais vienu metu: kaina, saugumu ir įgyvendinamumu. Dėl to tinklų plėtra, energijos kaupimas, efektyvumas ir elektrifikacija tampa nebe papildomomis priemonėmis, o būtina transformacijos sąlyga.
