Kas galėtų apgauti melo detektorių?

Aukščiausiu lygiu užvirusioje kovoje dėl atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnų pastarosiomis savaitėmis populiariausiu šio skandalo sinonimu tapo liaudies melo detektoriumi vadinamasis poligrafas. „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar šis bejausmis kompiuterinis įrenginys gali išsklaidyti abejones.

Praėjusią savaitę Seimo Antikorupcijos posėdyje liudijo melo atpažinimo žinovė, Vilniaus universiteto dėstytoja Kristina Vanagaitė. Susirinkusiems žiniasklaidos atstovams ji pareiškė: „Poligrafo patikimumas gali siekti iki 90 proc., bet tai labai priklauso nuo procedūros, kokie žmonės darė, kaip visa tai atlikta. Daugelyje užsienio šalių poligrafu gauti duomenys laikomi orientaciniais – kad sumažintų įtariamųjų skaičių, kad būtų sužinota papildomos informacijos. Tačiau tai nenaudojama kaip neginčijamas kaltės įrodymas.”

O iš FNTT vadovų pareigų atleistų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atveju pagrindine jų aukštų postų praradimo priežastimi iki šiol laikoma tai, kad abu pareigūnai neva neatlaikė poligrafo testo.

Tokiu banditams per apklausas praverti burnas naudojamu prietaisu bandyta išgauti, ar aukšti pareigūnai išties galėjo nutekinti informaciją vieno plačiai žinomo dienraščio žurnalistams apie planuojamą banko „Snoras“ nacionalizavimą.

Sėkmingas tyrimas – profesionalo rankose

Sostinėje veikianti bendrovė „Liedet“ jau kurį laiką savo klientus aprūpina įvairaus sudėtingumo testais melo detektoriumi naudojant poligrafinių apklausų metodikas. Tarp tokių – ir neištikimybės šeimose ar alkoholio, narkotikų, lošimų priklausomybių atskleidimas.

Šios bendrovės vadovas Arūnas Valančius sakė, kad melo detektorius – vienintelis būdas sužinoti, kas yra kas. Tiesa, pašnekovas pridūrė: su sąlyga, kad tyrimą atlieka profesionalas.

„Mūsų įmonė atlieka tik tyrimus lygmeninės balso analizės būdu, nors aš turiu ir poligrafologo kvalifikaciją, tačiau tyrimų poligrafu privačiai mūsų šalyje atlikti neleidžia įstatymas, – „Ekonomika.lt” pasakojo bendrovės direktorius A. Valančius. – Kai kurios įmonės melo detektorius naudoja kaip prevencinę priemonę nuo vagysčių, informacijos nutekinimo, vidaus taisyklių pažeidimų ar periodiškai tikrindami personalą. Dažniausiai tokie metodai taikomi kas metus. Taip pat priimant naujus darbuotojus.“

Vadovai paranojikai

Pasiteiravus, ar privataus verslo struktūrose nepasitaiko paranojos apsėstų vadovų ir akcininkų, kurie kaskart suabejoję kolegų ar verslo partnerių patikimimu griebiasi melo detektorių, A. Valančius atsakė: „Iš mūsų įmonės perkama tik paslauga. Dažniausiai tiriamos vagystės, lojalumas, asmeniniai klausimai. Žinoma, pasitaiko ir paranojiškų atvejų, tačiau jų – absoliuti mažuma.“

- Dailius Dargis