Kodėl ne visos jaunų verslininkų idėjos virsta realybe?
(Puslapis 1 iš 3)
Redo Vilimo (Fotodiena) nuotr.
2011-05-16 13:01
Nors Lietuvoje nemažai investuojama į verslumą, ne visos jaunų verslininkų idėjos virta realybe.
Koją kiša planavimo stoka
Anot Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) „Inovatyvaus verslo idėjų turnyro“ ekspertės, mokymų ir konsultacijų kompanijos „TMD partners“ konsultantės Renatos Žemaitienės, šiuo metu apie 90 proc. naujų verslų yra vienaip ar kitaip susiję su internetu. Toks populiarumas galėtų būtų aiškinamas dvejopai.
Pirma, verslas internete patrauklus savo kaštais, jam nereikia daug investicijų. Antra, virtuali erdvė yra artima daugumai jaunimo – čia jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Tačiau R. Žemaitienė atkreipė dėmesį, kad dalis jaunųjų verslininkų per daug optimistiškai galvoja apie technologijas, kurios dar nėra prigijusios mūsų šalyje, tai neretai ir sutrukdo įgyvendinti verslo idėją.
R. Žemaitienės teigimu, pagrindinė jauno verslo žlugimo priežastis – elementarus nesugebėjimas planuoti. Daug pradedančiųjų verslininkų strategijos kūrimą mato kaip bevertį laiko švaistymą ir dažnai elgiasi spontaniškai, vadovaujasi akimirkos impulsu.
Jai pritarė ir „Verslo konsultacijų spektro“ konsultantas Dangirutis Janušas. Kaip vieną didžiausių jaunų verslininkų klaidų jis įvardijo pernelyg optimistišką verslo pradžios veiklos planavimą. „Kai nėra patirties, nesusidurta su galimomis problemomis, išlenda įvairios planavimo problemos – pinigų srauto, užsakymų sutrikimas, nepasitenkinimas, kad nėra taip, kaip norėjosi iš pradžių“, – sakė verslo konsultantas.
Paklaustas, ar verslo pradžioje vertėtų planavimą atiduoti į profesionalo rankas, pašnekovas teigė, kad viskas priklauso nuo biudžeto. „Žengiant žingsnį po žingsnio, pačiam kuriant verslą, mokantis iš klaidų kartais yra naudingiau, nei pasisamdyti konsultantą, kuris patartų, kaip nedaryti klaidų“, – teigė pašnekovas.
Kopijuoja užsienio pavyzdžius
R. Žemaitienė atkreipė dėmesį, kad didelė dalis jaunų žmonių nutaria steigti verslą pagal užsienio analogus. „Manoma, kad jei tai yra patrauklu užsienio vartotojams, bus patrauklu ir mūsų šalyje. Neįvertinama vietos rinka, žmonių poreikiai, idėjos nepritaikomos Lietuvai, tad naujo verslo sėkmės tikimybė kartais prilygsta tikimybei laimėti loterijoje“, – sakė verslo konsultacijų specialistė.
Kaip pavyzdį R. Žemaitienė pateikė vaiko buvimo vietos nustatymo įrenginį: „Kur nors Irake, kur didelė tikimybė būti pagrobtam, toks prietaisas greičiausiai būtų naudingas, tačiau ar tikrai jo reikia tėvams Lietuvoje?“
D. Janušas teigė, kad užsienio pavyzdžių sekimas nėra savaime blogas, nes dažnai naujo dviračio neišrasi, tiesiog tenka jį pritaikyti esamomis sąlygomis.
„Daug kur daroma klaidų ir užsienyje, verslas įkuriamas ir žlunga, ieškoma naujų idėjų. Bandyti verta. Tikrai ne kiekvienas verslas turi virsti didele įmone ir ne kiekviena idėja turi pasiteisinti“, – tvirtino D. Janušas.
- Rūta Levickaitė
