Kodėl vokiečiai dirba mažiau, bet gali išgelbėti eurą? (1)

Pabandykite įsivaizduoti valstybę, kurios gyventojai dirba mažiau laiko nei dauguma kitų, kurios darbuotojai nėra patys produktyviausi, o moksleiviai mokykloje praleidžia mažiau laiko nei kaimyninių valstybių vaikai, rašo BBC.

Iš pirmo žvilgsnio toks kokteilis nežada nieko gero.

Vis dėlto Vokietija sėkmingai pritaikė šį receptą. Šalis tapo visos Europos ekonomikos varikliu ir antra pagal dydį eksportuotoja visame pasaulyje. Vien tik Vokietijos ekonomikos augimo dėka euro zona nenugrimzdo į recesiją, o kanclerės Angelos Merkel vyriausybė vienintelė visoje Europoje turi pakankmai galių išgelbėti eurą.

Nepaisant tokios sėkmės, Vokietija ne visur demonstruoja pirmūnės rezultatus. Vokiečių darbuotojai dirbo kone mažiausiai tarp visų Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių. Mažiau išdirbtų valandų skaičiumi juos lenkia tik olandai. Vokiečių vaikai mokyklose praleidžia 25 proc. mažiau laiko nei bendraamžiai iš Italijos. Be to, vien tik Europoje egzistuoja šešios valstybės, kurių ekonomikos yra sustyguotos produktyviau nei Vokietijos.

Tad kodėl Vokietija tapo ekonomikos galiūne ir ko iš jos galima pasimokyti?

Euro galimybės

Nėra jokios abejonės, kad Vokietija pasinaudojo euro teikiamomis galimybėmis. Vokiečiai stojo į vieningosios valiutos sąjungą drauge su kur kas silpnesnėmis kaimynėmis iš Pietų Europos. Tokia padėtis leido naudotis sąlyginai silpna valiuta ir įgyti konkurencinį pranašumą. Jeigu Vokietija būtų nutarusi išsaugoti kur kas geriau vertinamą markę, tuomet būtų nukentėjęs jos eksportas. Tuo tarpu šiandien Vokietija yra viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kuri didžiuojasi teigiamu užsienio prekybos balansu.

Euras tapo tramplynu Vokietijos eksporto prekėms, bendros valiutos dėka vokiškos prekės tapo prieinamos daugeliui užsienio vartotojų. Vis dėlto euras tebuvo sudėtinė dalis šalies ekonominės sėkmės istorijoje.

Skolinosi konservatyviai

Nereikia pamiršti, kad Vokietija atsilaikė prieš skolinimosi vajų. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šio tūkstantmečio pradžioje kone visos Europos valstybės suskubo pasinaudoti pigaus kreditavimo galimybe. Tuo tarpu Vokietijos verslas ir namų ūkiai elgėsi santūriai ir stengėsi neišleisti daugiau nei uždirbo.

Vyriausias „Julius Baer“ ekonomistas Davidas Kohlis sako, kad nuosaikų skolinimąsį lėmė dvi priežastys.

„Viena vertus palūkanų normos Vokietijoje visada išliko pakankamai stabilios, tuo tarpu likusioje Europoje skolinimasis atpigo labiau, kita vertus taupymą lėmė ir kultūriniai skirtumai, nes vokiečiai nėra linkę gyventi skolon“, - sako D. Kohlis.

Anot ekonomisto, vokiečiai skolinimąsį vartojimui laiko pakankamai gėdingu veiksmu ir yra linkę gyventi pagal savo galimybes.