Konsultantai: terminalas neužtikrins pigesnių dujų

Nuolatiniai paistalai apie skaičiais nepagrįstą energetinę nepriklausomybę kai kuriems Seimo nariams jau kelia alergiją. Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje apsilankęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas parlamentarams išdėstė Lietuvos energetinės nepriklausomybės viziją, bet taip ir nepaaiškino, kiek ši nepriklausomybė kainuos buitiniams vartotojams.

Laivas už 1,5 mlrd. Lt

Maždaug prieš mėnesį AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugyklos nuomos sutartį su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“. Tai – pirmasis milijardinis pirkinys SGD terminalui, kuris, pasak premjero Andriaus Kubiliaus ir energetikos ministro A.Sekmoko, iš dalies užtikrins Lietuvos energetinį saugumą.

Įskaitant laivo įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, kurie kasmet bus indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą, nuoma neviršys 156 200 JAV dolerių (be PVM) už dieną. AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo plaukiojančią saugyklą nuomotis 10 metų, todėl vien saugyklos nuomai teks atseikėti ne mažiau kaip 1,5 mlrd. Lt. Tik vėliau įmonė galės laivą išpirkti ir juo naudotis 30 metų.

Už suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą atsakingos AB „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad pastačius SGD terminalą Lietuva nepriklausys nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo. Šiuo metu tai yra Rusijos „Gazprom“ koncernas. „Lietuva bus pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmo būtinumo paklausai patenkinti“, – aiškino I.Milinienė. Preliminarūs būsimo SGD terminalo pajėgumai yra 2–3 mlrd. kub. metrų. O metinis Lietuvos gamtinių dujų poreikis yra 3,4 mlrd. kub. metrų.

V.Lukoševičius: „Pigesnių dujų nesitikėkite.“

Vienas svarbiausių klausimų, kiek už kubinį metrą dujų mokės buitiniai vartotojai, kai SGD terminalas pradės veiklą 2014 m., iki šiol lieka neatsakytas. Energetikos ministerija ignoravo nusiųstus jai klausimus.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad tikėtis pigesnių dujų nėra jokio pagrindo. „Energetikos ministras A.Sekmokas neseniai aiškino, kad pastačius terminalą dujos atpigs iki 30 proc., bet nereikėtų būti naiviems“, – įspėjo V.Lukoševičius. Pasak jo, projektas turi dvi puses. Jo teigimu, daugiausia šilumos ir elektros Lietuvoje pagaminama naudojant gamtines dujas.

„Ši generacija vykdoma vieninteliu „Gazprom“ vamzdžiu iš Baltarusijos (Latvijos atšaka per menka), sukeliančiu techninį ir politinį nepatikimumą, todėl dujų tiekimo patikimumo požiūriu SGD terminalas labai svarbus. Jis atveria galimybes importuoti dujas iš kitų tiekėjų“, – pasakojo LEKA prezidentas V.Lukoševičius. Pašnekovas aiškino, kad kai žiemą Rusija pritrūksta dujų, iš Baltarusijos pusės apribojamas jų tiekimas Lietuvai. „Gyventojai to nepajunta, nes šilumos įmonės pradeda deginti mazutą“, – teigė LEKA vadovas. Tačiau komercine patikimumo nauda, anot jo, smarkiai abejojama. „Dujų rinka formuojasi ne meilės ar draugystės principais, o komerciniais principais. Šiandien visi galėtų deginti mazutą, bet dujos yra pigesnės. Nedaug, bet pigesnės“, – sakė V.Lukoševičius. Jo skaičiavimais, SGD terminalo eksploatacija Lietuvai kasmet kainuos apie 200 mln. Lt. „Ir net jei dujos bus 10–20 proc. pigesnės nei „Gazprom“ dujos, dėl eksploatacijos išlaidos šių dujų kubiniam metrui bus apie 20 centų“, – kalbėjo LEKA vadovas.

- Gediminas Stanišauskas

valstietis.lt