Krizės pamokų bankai neišmoko

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto direktyvą, kuria ketinama užtikrinti stabilumą Europos būsto ir paskolų rinkoje bei užkirsti kelią ateities nekilnojamojo turto (NT) burbulams. Lietuvos bankų atstovai abejoja direktyvos nauda, o vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikina: ji – būtina.

EK ypač akcentuoja būtinybę Europos piliečius informuoti apie paskolų teikimo sąlygas ir paaiškinti riziką, su kuria paskolos gavėjai gali susidurti, nes, pasak EK, 59 proc. Europos gyventojų imdami būsto paskolą šios rizikos neįvertina.

„Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas komentuodamas direktyvos nuostatus prisiminė „Snoro“ atvejį, kuris esą byloja, kad kai kada papildoma informacija gali apsaugoti gyventojus nuo nemalonumų: „Visi manė, kad „Snoro“ indėlių sertifikatai yra drausti, tačiau iš tikrųjų buvo priešingai. Papildoma informacija būtų pagelbėjusi ir padėjusi išvengti nesusipratimų.“

Ž. Mauricas sutiko su Europos bankininkų atstovų pareikšta nuomone, kad už visą papildomą medžiagą ir švietimą klientams, ar tai būtų reklaminiai lankstinukai, ar konsultacijos, galiausiai sumokėtų pats vartotojas, todėl pastangos informuoti žmones daugiausia turėtų būti nukreiptos į švietimą dar mokyklose, ir tuo bankai esą užsiima vis dažniau.

„Bankininkai bendraudami su vartotojais ir patys stengiasi informaciją pateikti tiksliai – jeigu vartotojas neįvertina savo galimybių ir nesugeba išmokėti paskolos, tai skaudžiai atsiliepia ir pačiam bankui“, – komentavo Ž. Mauricas.

Lietuva – apsisaugojusi

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad prievolė bankams priimti vienokius ar kitokius sprendimus naudos neduotų, todėl direktyva teigiamą poveikį galėtų turėti tik tuomet, jei ji būtų patariamojo pobūdžio: „Iniciatyva skatinti atviresnį bendravimą ir komunikaciją apie paslaugų rizikas pagirtina, bet visa tai atsiduria rėmuose, dažnai neduoda teigiamo efekto. Be to, kaip rodo patirtis, draudimus galima apeiti.“

Direktyvoje kalbama apie būtinybę Europos gyventojus raštu įspėti, kad bankas kliento nemokumo atveju gali atimti jų būstą. Įspėjimas turėtų būti parašytas sutartyje su banku didelėmis raidėmis ties ta vieta, kur klientas deda parašą. Tačiau, pasak N. Mačiulio, toks pranešimas galėtų suklaidinti vartotoją, nes sukeltų klaidingų asociacijų: „Pranešimas, kad paskola gali privesti prie bankroto, nėra teisingas. Iš tikrųjų paskola prie bankroto neveda, ji suteikia galimybių ateities sąskaita.“

N. Mačiulis pridūrė, kad pati direktyva ir papildomos informacinės priemonės galėtų būti labiau naudingos besivystančioms šalims arba toms, kurios dėl būsto paskolų rinkos nukentėjo daugiausiai – Ispanija ar Airija, – o Lietuva šiuo metu esą yra ir taip pakankamai apsisaugojusi, todėl poreikio taikyti naujas priemones čia nėra.

- Paulius Grinkevičius

Savaitraštis „Ekonomika.lt“