Kur slepiasi šalių ekonominė konvergencija?

 Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį efektyvumą ir gyvenimo lygį.

Visiškai suprantama, kad daugelis besivystančių šalių ekonominį augimą ir artėjimą prie išsivsčiusių šalių formuluoja kaip vieną svarbiausių politinių tikslų. Taip pat yra akivaizdu, kad stebint tik politinius debatus ar jų atgarsius žiniasklaidoje suprasti pakankamai sudėtingus ekonomikų integracijos procesus būtų pakankamai sudėtinga. Norint giliau panagrinėti, galima būtų pastudijuoti ką yra supratę pasaulio ekonomistai apie ekonominę konvergenciją, pavyzdžiui, galima pradėti ir nuo lengvai prieinamos Vikipedijos.

Mūsų susidomėjimą šia problema skatina net tarp specialistų (ekonomistų mokslininkų, finansų analitikų ir žurnalistų) nuolat pastebimas klaidingas ekonominės konvergencjos mechanizmų suvokimas. Blogiausia, kad daromos principinės klaidos stiprina visos vusuomenės nepasitikėjimą valstybės raida ir tolimesnėmis jos perspektyvomis. Taip pat norisi išryškinti žinomus dėsningumus konkrečiais pavyzdžiais, trumpai paanalizuoti ekonominę konvergenciją mūsų regione. Tikimės, kad čia pateikiamos interaktyvios ekonomikų konvergencijos analizavimo priemonės padės daugeliui patyrinėti procesus kiekybiškai ir rasti atsakymą į iškylančius klausimus. Jūs galite paspausti ant pateiktų grafikų ir Jums atsidarys interaktyvi grafikų braižymo programa, leidžianti laisvai pasirinkti šalis ir kitus grafikų parametrus.

Visa čia pateikiama analizė ir priemonės remiasi laisvai prieinama Pasaulio banko duomenų baze http://data.worldbank.org/ . Stengsimės išryškinti ir paaiškinti makroekonominį konvergencijos mechanizmą (catch-up effect). T.y., nagrinėsime konvergenciją tik vienu aspektu, kaip santykinai vienodėja ar išsiskiria šalių pajamos ir jų indėlis į pasaulio bendrąjį vidaus produktą (BVP). Siekdami paprastumo ir akivaizdumo, nenaudosime statistinės analizės metodų, bet remsimės paprastu, vuzualiai suvokiamu, grafiniu vaizdavimu.

Šalių BVP yra pateikiamas labai įvairiais būdais, dažniausiai naudojami yra: realaus BVP metinis augimas, nominalus BVP nacionaline valiuta, nominalus BVP kita tvirta valiuta (dažniausiai US doleriais), BVP nacionaline ar užsienio valiuta, suskaičiuotas pastoviomis kainomis, BVP perkamosios galios paritetais ir kt. Taip pat, lyginant šalių BVP, dažniausiai jis yra normuojamas vienam šalies gyventojui. Kiekvienas BVP vaizdavimas turi savo specialią paskirtį, bet mes čia apsiribojame ekonominės konvergencijos aspektu, todėl sieksime optimalaus vaizdavimo jam išryškinti.

Labiausiai paplitęs ir plačiausiai skelbiamas yra realusis BVP augimas, plačiau apie BVP skaičiavimus galite pažiūrėti ir http://lt.wikipedia.org/wiki/Bendrasis_vidaus_produktas. Jis gali būti skelbiamas kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus. Taip pat pats augimas gali būti fiksuojamas per mėnesį, per ketvirtį ar per metus. Visa tai tik skirtingi to paties dyčio kitimo perskaičiavimai, kad būtų galima geriau suprasti jo dinamiką. Mums svarbiausia yra tai, kad realųjį ir nominalų BVP sieja kainų kitimą matuojantis koeficientas — BVP defliatorius. Atsiribojant nuo detalių galima sakyti, kad sutartu būdu įvertinamos visos šalies ūkio subjektų pajamas einamosiosmis kainomis nacionaline valiuta, gaunamas nominalus BVP, kuris padalinamos iš koeficiento, defliatoriaus, eliminuojančio produktų ir paslaugų kainų prieaugį ir gaunamas realusis BVP. Absoliuti realaus BVP vertė paprastai yra pririšama prie pasirinktų metų kainų lygio. Visos BVP skaičiavimo subtilybės ir metodai mums čia nėra svarbūs, reikia teisingai suprsti tik esminį nominalaus ir realaus BVP skirtumą. Kitaip sakant, realusis BVP matuoja ekonominius pajėgumus eliminuojant nuolat vykstančius pinigų ir kainų pokyčius, tačiau tas eliminavimas kiekvienoje šalyje turi labai skirtinga efektą, kadangi operuoja nacionaliniais pinigais ir lokaliais kainų pokyčiai. Čia pateikiama informacija mes norime akivaizdžiai pademonstruoti, kad realaus BVP pokyčiai yra visiškai netinkami šalių ekonomikų raidos tarpusavio palyginimui, o bandymai tai daryti yra labai dažnai sutinkama klaida. Darant šią klaidą gaunama triviali klaidinga išvada — realiai jokia šalių ekonominė konvergencija neegzistuoja arba ji yra tokia mažą, kad praktiškai yra neapčiuopiama per vieno žmoagaus gyvenimo laikotarpį.

- Vygintas Gontis

MokslasPlius