L. Kernagis: norvegams už dujų terminalą–laivą Lietuva permokėjo (3)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Birutė Žemaitytė / Balsas.lt

2012-04-23 10:00

 Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis šiomis dienomis pareiškė įtariantis, kad Klaipėdoje statomame suskystintųjų gamtinių dujų terminale gali būti švaistomi šimtai milijonų litų. Jo teigimu, negalima atmesti, kad Lietuva dujų terminalą-laivą, kurį nuomosis nuo 2014 m., galėjo įsigyti gerokai pigiau.

Informaciją aptiko internete

Kodėl konkursas, kurį skelbė vyriausybės valdoma įmonė „Klaipėdos nafta“ (vyriausybei priklauso 70,63 proc. įmonės akcijų), ir kurį laimėjo Norvegijos kompanija „Hoegh LNG Ltd.“ Jums sukėlė įtarimų?, – Balsas.lt klausė L. Kernagio.

L. Kernagis: Aptikome informaciją šios kompanijos interneto tinklalapyje. Jie giriasi, kad turi tokią sutartį su Lietuva ir kaip šauniai su mumis susiderėjo. Jie rašo, kad Lietuva turės galimybę laivą nusipirkti po 10 metų, bet norvegai kasmet iki mokesčių uždirbs po 50 mln. dolerių, iš viso per 10 metų susidarys pusė milijardo dolerių. Tai virš milijardo litų, o mes mokame 1,8 mlrd. litų. Jie akivaizdžiai didžiuojasi labai geru sandėriu. Be to, po 10 metų mes tą laivą, kurį galėsime naudoti dar apie 30 metų, turėsime nusipirkti už likutinę vertę.

Tačiau Norvegijos kompanija rūpinsis laivo eksploatacija, remontu, dirbs jų komanda. Visa tai taip pat kainuoja. Buvo skelbta, kad laivo-terminalo su dujų įrenginiu nuoma „su viskuo“ per metus „Klaipėdos naftai“ kainuos beveik 180 mln. litų.

L. Kernagis: Suprantu, kad gali būti nemaži aptarnavimo, eksploatavimo kaštai, tam tikri mokesčiai, bet nemanau, kad tai yra milijardinės sumos. Man ir įdomu, kiek kainuotų atmetus visas šias išlaidas. Nesvarbu, gal norvegai ir 10 mln. teuždirbtų, vis tiek tai yra pelnas. Tai kodėl tie pinigai nelieka Lietuvoje? Norvegai sugebėjo suskaičiuoti savo pinigus, o mes nesugebame? Ar tada yra prasmės kalbėti, kad tai yra geras sandėris Lietuvai? Kuo geras? Akivaizdu, kas šioje istorijoje daugiausia laimi.

 

Norvegai konkursą laimėjo be prekės?

Įvairioms Lietuvos institucijoms – Energetikos ministerijai, Viešųjų pirkimų tarnybai ir „Klaipėdos naftai“– Jūs jau pateikėte visą pluoštą klausimų. Ką siekiate išsiaiškinti ir kodėl?

L. Kernagis: Man neaišku, kodėl būtent „Hoegh LNG Ltd.“ laimėjo konkursą. Besigilindamas, kaip vyko viešojo pirkimo konkursas, dėmesį atkreipiau į kelis faktus. Laimėtojas buvo paskelbtas šių metų sausio 23 d. Apie tai net rašoma specialiame „Klaipėdos naftos“ lankstinuke. O laivą norvegai užsakė vasario 13 dieną. Taigi, konkursą jie laimėjo dar neturėdami, ko mums nuomoti.

Todėl reikėtų pasižiūrėti, kokie yra Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir kaip buvo jų laikomasi bei kas numatyta viešojo pirkimo konkurso sąlygose. Gali būti, kad norvegai galėjo pateikti dokumentus ir garantą, jog laimėję konkursą užsakys Taivanyje tinkamą laivą, o užsakė jį sulaukę oficialių konkurso rezultatų. Bet gal konkurso reikalavimuose buvo nurodyta, kad jame dalyvaujant kompanija jau privalo turėti laivą? Tuomet dar vienas klausimas – kaip juos priėmė dalyvauti konkurse?

Straipsnio puslapiai:

- Birutė Žemaitytė

Close
Naujausi komentarai
M*******, 2012-05-06 13:00

man labai dziugu kad tokiu kietu bicu kaip Kernagis yra LT. manau tokiu daugiau reiketu,ir kai visa sistema pabutu nuolatinio kratymo busenoje bent 10 metu, LT tikrai pasidarytu gyventi geriau daugumai. o ne tik isrinktiesiems. gerbiu tokius kaip kernagis.

to ss,, 2012-04-23 12:14

na toks savikritiskas tu zmogus :D

ss, 2012-04-23 11:00

Jie didziuojasi, kad Litvakai kaip buvo durniai , taip ir liks ilgam .....:) Viva vergyste ...

Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Europos irimas

Dar visai neseniai atrodė, kad blogiausia Europos finansų krizės dalis jau pasibaigė. Rodėsi, kad grįžta stabilumas. Vis dėlto toks požiūris buvo klaidingas. Tokia menka problema (bent jau masto prasme) kaip Kipro, palyginti su beveik neįtikėtinu ...

Lenkijos rodikliai vis dar nedžiugina

 Reaguodamas į prastėjančius makroekonominius rodiklius Lenkijos centrinis bankas gegužės mėnesio pradžioje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 3,25 proc. iki 3 proc. „Danske Bank“ analitikai mano, kad bazinė palūkanų norma gali ir ...

„Verslios Lietuvos“ pamoka, kurią valdžios institucijos taikosi praleisti

 Nesistengdamas įpiršti savo nuomonės, jaučiu pareigą pateikti faktinės informacijos, tam, kad „Verslios Lietuvos“ istorijoje, kuria buvo nuolat manipuliuota praėjusią savaitę, atsirastų daugiau aiškumo. Užbėgdamas ...

Lietuvos santykiai su Baltarusija: tarp naudos ir vertybių

 Baltarusija jau seniai yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai probleminė partnerė. Jos svarbą lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų ...

Ką rodo Europos investuotojų euforija?

 Pirmąjį šių metų ketvirtį į recesiją pasinėrė ir antra pagal dydį euro zonos ekonomika – Prancūzija. Italijoje nuosmukis tęsėsi jau šeštą ketvirtį iš eilės, o ekonomistai prognozuoja, kad visos euro zonos ...

Kredito unijos: gydyti negalima leisti bankrutuoti

Kredito unijos Lietuvoje užima apie 3 proc. bankinio sektoriaus pagal aktyvus ir vienija apie 180,000 pajininkų. Dėl konservatyvios bankų politikos, unijos šiuo metu yra beveik vienintelis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) bei naujų, ...

Estijos ekonomikos apsukos lėtėja

Pirmadienį Estijos statistikos departamentas paskelbė pirmojo šių metų ketvirčio BVP rezultatus, kurie nustebino – šalies ekonomika paaugo vos 1 proc. Tuo tarpu „Bloomberg“ agentūros apklaustų ekonomistų vidurkis ...

Politinės muilo operos

 Fiktyvios politinės vestuvės, sužieduotuvės ir politinės meilės trikampiai jau seniai tapo Lietuvos aktualijų tradicija. Vienas kitą prakeikti, išvadinti banditais, išdavikais ir kyšininkais, o paskui vėl lyg niekur nieko ...

Savaitės įvykiai: niūrias nuotaikas praskaidrins Vokietija

Trečiadienį bus skelbiami preliminarūs euro zonos I ketvirčio BVP rezultatai. „Danske Bank“ analitikai mano, jog vienos valiutos sąjungos ūkis per ketvirtį susitraukė 0,2 proc. Teigiamų nuotaikų gali įnešti Vokietija, kur ...

„Abėnomikos“ pažadai

Japonijos ministro pirmininko Šinzo Abės inicijuota ekonomikos skatinimo programa šalyje sukėlė euforijos pliūspnį. Ar tikrai „Abenomika“ nusipelnė išankstinių liaupsių? Įdėmesnis žvilgsnis į pastarojo ...




Dienos klausimas

Ar reikėjo keisti „Versli Lietuva“ vadovą P. Lukauską?

Dienos citata

Ja (Ūkio ministre Birute Vėsaite) pasitikėjimas yra didelis.

Premjeras Algirdas Butkevičius

Archyvas

Dienos skaičius

270 mln. litų

Tiek gali kainuoti Nacionalinio stadiono statyba

Archyvas