L. Vrubliauskienė: vartotojai bus lengviau suviliojami


Eltos nuotr.

Ekonomika.lt

2011-02-22 11:45

Pernai paskutinį metų ketvirtį jau stebėjome pirmuosius vidaus vartojimo atsigavimo požymius, kai ir mažmeninės prekybos apyvarta per metus išaugo apie 8,5 procento. Tačiau metinis namų ūkių vartojimo pokytis tebebuvo neigiamas.

Šiemet jau išvysime nedidelį augimą, kuris, kaip prognozuojame, sieks ne mažiau kaip 1 procentą. Nors disponuojamų pajamų lygiai išliks panašūs į dabartinius, didžiausią įtaką namų ūkių vartojimui turės sumažėjusi nedarbo baimė, pagerėję lūkesčiai dėl ateities ir gyventojų dalies santaupų skyrimas vartojimui. Per dvejus ekonominio nuosmukio metus namų ūkiai savo indėlius padidino beveik 2 milijardais litų. Tačiau vartotojai išliks atsargūs, tik bus lengviau suviliojami įvairių akcijų ir nuolaidų. Vartotojų lūkesčiai pagerės sparčiau tik tada, kai intensyviau pradės mažėti nedarbas ir kilti atlyginimai. Todėl kiek labiau vartojimas įsisiūbuos 2012 metais, kai padidės disponuojamos pajamos, be to, pensijos ir valstybės tarnautojų atlyginimai, tikėtina, bus grąžinti į ikikrizinį lygį.

Šiemet darbo rinka dar išliks gana silpna. Nedarbo lygis piką pasiekė jau praėjusių metų antrąjį ketvirtį – 18,3 proc., tačiau mažės jis labai iš lėto ir vidutiniškai sieks 15–16 proc. šiais metais bei išliks aukštas gan ilgą laiką. Įmonės neskubės įdarbinti per krizę atleistų darbuotojų, pirmiau stengsis didinti efektyvumą. Didesnis pagyvėjimas bus su eksportu susijusiuose sektoriuose – gamyboje ir transporte, taip pat IT ir informacijos sektoriuose. Nedarbo mažėjimui įtakos turės ir po truputį augsiančios verslo investicijos į naujų darbo vietų kūrimą, daugiausia privačiame sektoriuje, ir emigracija. Didžiausia problema darbo rinkoje yra ta, kad didžioji bedarbių dalis neturi tinkamos kvalifikacijos ir reikiamų įgūdžių bei neturi darbo stažo ilgiau nei vienus metus. 2010 m. pabaigoje beveik kas antras bedarbis buvo nedirbęs ilgiau nei vienus metus.

Nuo praėjusių metų vidurio darbo užmokestis jau nemažėjo. Taigi didžioji atlyginimų mažinimo banga jau praeityje, tačiau kiek didesnis vidutinio uždarbio augimas numatomas tik kitais metais. Prognozuojame, kad šiais metais realusis darbo užmokestis bus lygus nuliui, t. y. nominalų 2–3 proc. atlyginimų augimą padengs tokio pat dydžio infliacija. Kitais metais, tikėtina, jau išvysime 2,5 proc. augimą.

Atsigaunantis vartojimas turės ir neigiamų pasekmių. Atsigavus paklausai gamintojai ir importuotojai galės lengviau dalį augančių išlaidų perkelti ant vartotojų pečių. Todėl infliacija šiemet bus gerokai didesnė nei pernai, kai augimą daugiausia lėmė išorės veiksniai – kylančios pasaulinės žaliavų (ir maisto, ir energijos) kainos. Manome, kad šiemet vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje augs apie 2–3 proc. Labiausiai turėtų išaugti maisto ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros energijos, dujų ir transporto kainos.

Lina Vrubliauskienė, „Swedbank“ vyriausioji analitikė

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Lenkijos rodikliai vis dar nedžiugina

 Reaguodamas į prastėjančius makroekonominius rodiklius Lenkijos centrinis bankas gegužės mėnesio pradžioje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 3,25 proc. iki 3 proc. „Danske Bank“ analitikai mano, kad bazinė palūkanų norma gali ir ...

Lietuvos santykiai su Baltarusija: tarp naudos ir vertybių

 Baltarusija jau seniai yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai probleminė partnerė. Jos svarbą lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų ...

Ką rodo Europos investuotojų euforija?

 Pirmąjį šių metų ketvirtį į recesiją pasinėrė ir antra pagal dydį euro zonos ekonomika – Prancūzija. Italijoje nuosmukis tęsėsi jau šeštą ketvirtį iš eilės, o ekonomistai prognozuoja, kad visos euro zonos ...

Kredito unijos: gydyti negalima leisti bankrutuoti

Kredito unijos Lietuvoje užima apie 3 proc. bankinio sektoriaus pagal aktyvus ir vienija apie 180,000 pajininkų. Dėl konservatyvios bankų politikos, unijos šiuo metu yra beveik vienintelis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) bei naujų, ...

Estijos ekonomikos apsukos lėtėja

Pirmadienį Estijos statistikos departamentas paskelbė pirmojo šių metų ketvirčio BVP rezultatus, kurie nustebino – šalies ekonomika paaugo vos 1 proc. Tuo tarpu „Bloomberg“ agentūros apklaustų ekonomistų vidurkis ...

Politinės muilo operos

 Fiktyvios politinės vestuvės, sužieduotuvės ir politinės meilės trikampiai jau seniai tapo Lietuvos aktualijų tradicija. Vienas kitą prakeikti, išvadinti banditais, išdavikais ir kyšininkais, o paskui vėl lyg niekur nieko ...

Savaitės įvykiai: niūrias nuotaikas praskaidrins Vokietija

Trečiadienį bus skelbiami preliminarūs euro zonos I ketvirčio BVP rezultatai. „Danske Bank“ analitikai mano, jog vienos valiutos sąjungos ūkis per ketvirtį susitraukė 0,2 proc. Teigiamų nuotaikų gali įnešti Vokietija, kur ...

„Abėnomikos“ pažadai

Japonijos ministro pirmininko Šinzo Abės inicijuota ekonomikos skatinimo programa šalyje sukėlė euforijos pliūspnį. Ar tikrai „Abenomika“ nusipelnė išankstinių liaupsių? Įdėmesnis žvilgsnis į pastarojo ...

Būsto rinka – ant slenksčio

 Registrų centro paskelbtais negalutiniais duomenimis, 2013 m. balandį, palyginti su 2012 m. balandžiu, sudaryta 16 proc. daugiau nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Labiausiai suaktyvėjo butų rinka: sandorių skaičius padidėjo 35 proc. ir ...

Ką čia dar apmokestinus?

 Štai ir sulaukėme premjero sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymų. Mokesčių srityje atradimų nebūna – juos galima arba didinti, arba mažinti, keisti tarifus, plėsti arba siaurinti bazę. Naujų mokesčių sukurti praktiškai ...




Dienos klausimas

Ar reikėjo keisti „Versli Lietuva“ vadovą P. Lukauską?

Dienos citata

Mažoms valstybėms, kurios neturi kitokių šaltinių iki šiol apsimokėjo turėtų atominę energetiką savo energetinėje sistemoje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Archyvas

Dienos skaičius

13 mln. litų

Tiek gali kainuoti Kaune stūksantis „Respublikos“ viešbutis

Archyvas