Lietuva: prasiskolinusi valstybė, taupi liaudis (10)

Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai Europoje įsiskolinę finansų institucijoms. Už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus mažiau skolų. Šios tendencijos, pasak ekonomistų, rodo ne tik mūsų tautos atsargumą, bet ir menką gyventojų finansinį išprusimą.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tarp namų ūkių ir valstybių skolos dažnai pastebimas priešingas santykis. „Bendra valstybės skola – namų ūkių, valdžios sektoriaus ir įmonių – yra tam tikro lygio. Jei valdžios sektorius skolinasi daug, namų ūkiai skolinasi mažiau,–  aiškino ekonomistas. – Tam tikra prasme, skirtingi sektoriai vienas kitą dažnai balansuoja. Tai iš dalies galima aiškinti ir tuo, kad valstybės iš finansų sistemos ištraukia pinigus.“

Daugiausia prasiskolinę namų ūkiai ir yra tose valstybėse, kurių valdžios skola yra nedidelė.

Štai Danijoje namų ūkis vidutiniškai skolingas dvigubai daugiau nei Ispanijoje –  250 proc. uždarbio, o Danijoje šis skaičius siekia beveik 270 proc. (žr. lentelę Nr. 2), tačiau šių valstybių skola gerokai mažesnė nei ES vidurkis (žr. lentelę Nr. 1).

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipia dėmesį, kad namų ūkių įsiskolinimas daugiausia priklauso nuo namų ūkių lūkesčių. Jei gyventojai mato, kad gali generuoti pajamas, jie ir skolinasi. O Skandinavų šalyse didelį prasiskolinimo lygį lemia aukštas gyvenimo standartas.

„Pasiturintys gyventojai Švedijoje mano, kad  mašina turi būti ne senesnė nei 3 metų. Žmonės nuo 25–30 m. pradeda skolintis, kad gyventų pagal tam tikrą standartą, –  pasakojo S. Besagirskas. – Be to, prie skolos prisideda mokesčiai. Kai kuriose Skandinavijos šalyse automobiliai apmokestinami daugiau nei 100 proc. Tai ir sudaro skolas.“

Mažiausiai prasiskolinę

Nors keletą šimtų procentų namų ūkių pajamas viršijančios skolos kelia tam tikrą riziką, pasak N. Mačiulio, didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į valstybių skolas.

„Istoriškai yra nedaug pavyzdžių, kad namų ūkių skola paralyžiuotų visą ekonomiką. Dažniausiai valstybės su tuo sėkmingai susitvarko. Pavyzdžiui, JAV prieš penkmetį namų ūkių skola siekė apie 130 proc. jų metinių pajamų. Vėliau prasidėjo finansinių įsipareigojimų  mažinimo procesas, o dabar amerikiečiai jau grąžina daugiau skolų negu pasiima“, – sakė pašnekovas. 2007 m. JAV valstybės skola, siekusi 130 proc. namų ūkių uždarbio, šių metų pradžioje jau siekė 114 proc. 

„Jei abejojama dėl valdžios sektoriaus noro susitvarkyti su skolomis, tą šalį aplenkia finansų srautai, nekuriamos darbo vietos, neinvestuojama. Tuomet problemos apima ir namų ūkius, ir įmones. Pagrindinė ašis yra valdžios sektorius, jis turi rodyti finansinę drausmę“, – pridūrė N. Mačiulis.

- Paulius Grinkevičius