Lietuviai investuotojai: gyvename šia diena ar taupome rytojui?

 Taupyti pinigus vienokia ar kitokia forma jau tampa būtinybe. Ar lietuviai moka taupyti, ar žino, kur galima „įdarbinti“ pinigus, kad jie būtų ne tik saugūs, bet ir neštų pelną?

Taupome konservatyviai

Statistinio lietuvio, kuris nelaiko santaupų kojinėje, pagrindinė investavimo priemonė yra indėlis banke. Apžvelgus pastaruosius penkerius metus, kurie finansų rinkose nebuvo itin aktyvūs, indėliai buvo pati pelningiausia investicija Lietuvoje.

„Antras pagal populiarumą buvo investicinis gyvybės draudimas, kuris yra geras produktas ir turi mokesčių lengvatą. Bet jo blogybė yra ta, kad jis nėra visiškai skaidrus. Jeigu paklaustumėte pirkėjų, jie tikriausiai negalėtų pasakyti, kiek moka už draudimą, kiek sutaupo, kokie yra administravimo mokesčiai. Bendrai skaičiuojant, aktyviai investuojančių į akcijas, obligacijas, investicinius fondus, būtų gal tik 40-50 tūkst. žmonių. Tai nėra didelis kiekis, palyginti su kitomis šalimis“, – kalbėdamas apie bendras investavimo tendencijas Lietuvoje sakė Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Kad apie investavimą žinome nedaug, sutiko ir SEB banko Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Tai, anot jos, galėtume sieti su dviem faktais. Pirma, dažnas lietuvis apskritai neturi, ką investuoti. Antra, nedaug laiko turėjome iš ko mokytis taupyti, nes taupymas taip pat reikalauja žinių.

„Investuojant visada labai svarbu žinoti, ką darai ir kodėl. „Ką darai“ – tai žinios apie investavimo priemones, aplinką, galimybes, pavojus. „Kodėl“ – kaip konkrečiai man tai tinka arba ne. Kol tų žinių nėra, pinigų skirstymą ir dalijimą sunku pavadinti investavimu. Todėl su „praktika“ ne visada verta skubėti“, – patarė šeimos finansų ekspertė.

Esame investavimo pradinukai

Anot V. Plunksnio, beveik bet kuris žmogus, peržiūrėjęs savo biudžetą, galėtų rasti 50 ar 100 litų kas mėnesį investicijoms. Vis dėlto, nuo tokios sumos pradedant būtų pakankamai daug vargo, nes mažomis investicijomis reikia rūpintis labiau nei didele suma.

Tokiam požiūriui pritarė ir J. Varanauskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad investuojant pinigai bus atidedami ilgesniam laikui, todėl pirma siūlė šiek tiek susitaupyti, ir tik paskui mąstyti apie tų santaupų investavimą.

„Nereikia manyti, kad investuoti gali tik tie, kam po vartojimo išlaidų lieka tūkstančiai. Tam užtenka ir šimtų. Tačiau žmogui, kuris dar visiškai nieko nesusitaupė, pirmiausia reikėtų skirti pinigų santaupoms. Atsižvelgus į šių dienų realijas, verta paminėti, kad investavimas šiandien (į bet kokį turtą – finansinį, nekilnojamąjį ar kt.) tinka tik tuo atveju, jei pelno ar palankaus momento parduoti investicijas turime galimybę laukti ilgai, ne mažiau kaip keletą metų. Galbūt pasiseks ir ta gera proga pasitaikys kur kas greičiau, tačiau tokia tikimybė nėra didelė“, – kalbėjo J. Varanauskienė.

- Rūta Levickaitė