Lietuvoje bus matyti mėlynasis mėnulis (1)
(Puslapis 1 iš 2)
REUTERS/SCANPIX nuotr.
2012-08-02 17:41
Mėlynasis mėnulis (angl. – „blue moon“). Tai – astronomijos terminas. Įdomu yra tai, kad Mėlynojo mėnulio reiškinys įvyks ir šį mėnesį. Dar įdomiau – jis bus matomas ir Lietuvoje (nors štai Japonija, Kamčiatka, Polinezija ir kitos Tolimųjų Rytų šalys į laimingųjų gretas šįkart nepatenka). Ar tai reiškia, kad rugpjūčio 31 d. Lietuvos padangėje spindės melsvas mėnulis?
Tikrai ne. Bent jau tikriausiai ne. Mėnulis pamėlynuoti neturėtų (nebent koks išimtinis atvejis – netikėtas ir galingas kurio nors iš Krakatau kalibro ugnikalnių išsiveržimas ar didžiulis gaisras, po kurio atmosferoje pasklistų dalelės, tam tikrais atvejais galinčios mėnulio šviesai suteikti silpną melsvumo atspalvį). Tai kas gi per reiškinys yra tas mėlynasis mėnulis?
Tai – astronominė situacija, kai per vieną mėnesį mėnulio pilnatis stoja net dusyk. Taip įvyks šį rugpjūtį – pilnatis stos rugpjūčio 1 d. ir rugpjūčio 31 d. Kita Mėlynojo mėnulio situacija turėtų pasikartoti po trejų metų – 2015-ųjų liepą (taipogi laikotarpiu tarp minėto mėnesio 1 d. ir 31 d.).
Mėlynojo mėnulio situacija nėra toks retas reiškinys, koks, pavyzdžiui, yra Veneros tranzitas, kuris vyko šių metų birželį ir pasikartos tik po daugiau nei šimto metų. Dvi pilnatys per vieną mėnesį iškrinta maždaug kas 2,66 metų arba kas 32 mėnesius. Kaip taip nutinka?
Mėnulio „mėnuo“ trunka maždaug 29,5 paros – tiek laiko mūsų palydovas užgaišta, apsukdamas vieną ratą aplink Žemę. Vieno tokio „reiso“ metu mėnulis patiria visas keturias fazes – nuo jaunaties per priešpilnį iki pilnaties ir nuo pilnaties per delčią vėl iki jaunaties. Paprastai į vieną kalendorinį laikotarpį telpa po vieną mėnulio fazę. Bet kadangi dauguma kalendorinių mėnesių trunka 30 d. ar 31 d., susidaro „langas“, pro kurį sušvinta astronomų pavadintas „mėlynasis mėnulis“.
Paprastai 1824 m. atsiradusi anglų kalbos idioma „once in a blue moon“ (išvertus pažodžiui – „sykį, šviečiant mėlynam mėnuliui“) reiškia absurdą ar neįtikėtiną situaciją. Kaip šis terminas atsirado astronomijoje?
Tai atsitiko 1946 m. žurnale „Sky & Telescope“ pasirodžius astronomijos mėgėjo Džeimso Hju Prueto (James Hugh Pruett) straipsniui. Jame ūkininkų naudotas „mėlynojo mėnulio“ terminas buvo ne visai teisingai perfrazuotas, suteikiant jam kiek kitokią reikšmę. Mat praėjusių šimtmečių ūkininkų almanachuose terminas „mėlynasis mėnulis“ reiškė trečią pilnatį iš keturių pilnačių per vieną metų laiką (vasarą, rudenį, žiemą ar pavasarį). Viskas teisingai, keturios pilnatys per vieną metų laiką yra kur kas retesnis reiškinys už tris pilnatis. Esmė ta, jog „Sky & Telescope“ tiesiog supaprastino terminą – nuo tada jis ir tapo norminiu.
