Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Dainuojanti, Rožių ir Oranžinė. Šiandiena

Kažkada buvome draugiškos broliškos respublikos: Lietuva, Gruzija ir Ukraina. Atrodė, po anos sąjungos griūties, ir po Dainuojančios, Rožių ir Oranžinės revoliucijų turėjome dar labiau suartėti. Net supanašėti - pagal ...

Pražudys mus visus (1)

„Sodros“ skola šiuo metu yra daugiau nei 11 mlrd. litų. Ir ji stabiliai didėja, tarsi tai būtų visiškai normalu (2,6 mlrd. skolinosi vien šiemet). Kaip dažnai nutinka per finansines krizes Lietuvoje – ...

Kur auga talentų karta?

Kokią mokyklą atsimename iš savo rugsėjų? Man įstrigę kardeliai mylimiausiam mokytojui, liūdesys, kad baigėsi vasariškos katino dienos ir džiaugsmas susitikus su draugais. Šiandien išleisdami savo ūgtelėjusius vaikus į ...

Iššūkis Rytų Europos centriniams bankams – defliacija

Dėl geopolitinės įtampos Ukrainoje Rytų Europos valstybėse sustiprėjo defliacijos grėsmė. Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje kainos jau fiksuoja neigiamą augimą, arti to yra ir Čekija. Vengrijos centrinis šalies bankas pirmadienį ...

V. Vasiliauskas: V.Romanovas neišdrįso atsakyti už savo veiksmus

Rusijos sprendimas neišduoti bankrutavusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo nenustebino, nes jis to nuosekliai siekė, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Pasak V.Vasiliausko, V.Romanovui nepakako drąsos ...

Baltijos šalių ekonomines perspektyvas temdo geopolitinė įtampa

 Su krize Ukrainoje susijusi geopolitinė įtampa turės reikšmingos įtakos Pabaltijo šalių ekonomikų augimui. Maža to, tolesnis įtampos eskalavimas gali pakenkti ir visuotiniam investuotojų požiūriui į Baltijos valstybes. Estijos ...

Geros verslo praktikos memorandumas – tik gražus gestas

„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas“ teigė, kad pasirašytas geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas – tik gražus gestas, ...

Vietiniai putinai

 Ko norėti iš tikrojo Putino, kai savų putinų – nors vežimu vežk. Jų nematai tik tada, kai nieko nedarai. Bet vos tik pirštą krust – būtinai susidursi su kokiu vietiniu putinu ir jo blokadomis. Kai vis siūlau ...

Euro zonos ūkio duomenys nuvylė optimistus

 Praėjusią savaitę paskelbtos naujienos ypač nuvylė laukiančius spartaus euro zonos atsigavimo. Skirtingų šalių BVP augimo rezultatai, Vokietijos užsakymų bei verslo lūkesčių duomenys signalizuoja apie ekonomikos tempų ...

Kaip sukonstruoti sąmokslo teoriją?

 Paslaptys, sąmokslai, slaptos draugijos, šnipai, sekliai ir slaptosios tarnybos – tai temos, senos kaip pasaulis. Kai tokie dalykai aptariami romanuose, rodomi filmuose ar serialuose – viskas puiku ir gražu. Tačiau kai jie ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate savo asmeninius finansus?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas