Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Maratonas, balvonas ir komendanto valanda

Sekmadienį Vilniaus senamiesčio svečiams ir gyventojams teko patirti komendanto valandos nuožmumą. Vilniuje vyko graži šventė - bėgimo maratonas, todėl nuo 9 ryto nežinomam laikui buvo uždaryti absoliučiai visi įvažiavimai ir ...

Antroji sankcijų banga – laukiama Rusijos ūkio nuosmukio

Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos praėjusį penktadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijai, prie šių šalių skelbia prisidėsianti ir Norvegija. Naujosios sankcijos palies 15 Rusijos įmonių, tarp jų – ir naftos ...

„Danske Bank“: Laukiama FED vertinimų dėl nedarbo, Škotijos atsiskyrimo nesitikima

 Šią savaitę visų investuotojų akys bus nukreiptos į JAV centrinio banko (FED) susirinkimą ir Škotijos referendumą. Pastarajame didelių netikėtumų nelaukiama, tačiau manoma, kad net ir Škotijos atsiskyrimo atveju ypatingai ...

Kas dabar bus?

 „Ubagų“ (jie patys taip save vadina, ne aš) pikete buvo siūloma uždrausti gėjų eitynes. Linksma pagyvenusio amžiaus moteris laikė plakatą su užrašu „Uždrauskite gėjų eitynes!“ ir juokėsi. Aš irgi ...

„Metasite Business Solutions“ vadovė: IT specialistų algos nemažės dar bent 20 metų

 Lietuvos informacinių technologijų (IT) specialistai – programuotojai, sistemų analitikai, inžinieriai, sistemų architektai ir kiti – gali pasigirti 70 procentų didesniu vidutiniu atlyginimu nei dirbantieji kitose srityse. ...

Apgaulės internete – kaip nelikti kvailio vietoje?

„Laimėjote milijoną! Atsiųskite asmeninius duomenis, pervesime“. Tokios ir panašios žinutės apie aukso puodą ar dosnų palikimą, dažnai surašytos netaisyklinga anglų kalba, pasirodė prieš keletą metų. ...

Rusija išgelbės degraduojančią Europą

 Kai Rusija vis labiau praranda palaikymą net tarp visiškai sąžinės neturinčių šio pasaulio piliečių, o ekonominė kilpa – akivaizdu – greitai užsiverš ir pasmaugs tik iš gamtinių išteklių ...

„Danske Bank“: Europos pramonės rodikliai atskleis euro zonos ūkio būklę

 Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Po intensyvios pirmosios rudens savaitės šią savaitę finansų rinkose numatomos ramesnės dienos. Pirmadienį viena svarbiausių ...

M. Draghi įdarbino „užantyje“ laikytą arsenalą: ECB nusiteikęs rimtai

 Europos centrinio banko ( ECB ) vadovas Mario Draghi įdarbino visą „užantyje“ laikytą arsenalą – tai rodo, kad ECB šįkart nusiteikęs itin aktyviai. ECB ketvirtadienį žengė netikėtą žingsnį ir dar kartą sumažino ...

Ekonomistas: Londonas ir Dublinas dėl protų konkuruoja su Vilniumi ir Kaunu

Siekiant ištraukti „Sodrą“ iš skolų, reikia arba šios sistemos reformos, arba į ją įtraukti kuo daugiau žmonių, nes emigracija skyles „Sodroje“ tik didins, „Žinių radijui“ sakė „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas