Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Kam ir kodėl reikia kainų augimo?

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų ...

Investuotojai laukia euro zonos infliacijos duomenų

 Šią savaitę investuotojų akys kryps į skelbiamus euro zonos kovo mėnesio infliacijos duomenis, o didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV rinkos dalyviai stebės, kiek atsigauna vartojimas. Europoje šį pirmadienį paaiškėjo ...

E. Gentvilas: žemės saugikliai tik padidins didžiųjų žemvaldžių turtus (1)

Seimo kaimo reikalų komitetas penktadienį pritarė, kad iš būsimų ūkininkų turėtų būti reikalaujama patirties žemės ūkyje, o žemę pirkėjams siūloma įsigyti tik tame rajone, kur jie gyvena, arba aplinkiniuose rajonuose. Seimo narys, liberalas ...

Ekspertė: leidus pardavinėti alkoholį tik nuo 20 – ties, mažėtų avarijų (5)

Seimo sveikatos reikalų komitetui siekiant uždrausti alkoholį parduoti asmenims iki 20 metų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian sveikina tokią iniciatyvą. Pasak jos, Jungtinėse Amerikos ...

Mobiliojo telefono išradėjas: bent maža dalimi prisidėjau prie visuomenės

Į negyvenamą salą nedaug kas imtų mobilųjį telefoną, tačiau be jo išėję iš namų dauguma jaučiasi lyg be rankų. Šiandien įrenginio išradėjas Martinas Cooperis savo sukeltą revoliuciją vadina mažu indėliu į visuomenę. M. ...

Eksporto žvaigždė blėsta

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. sausį–vasarį, palyginti su atitinkamų 2013 m. laikotarpiu, prekių eksportas sumažėjo 9,6 proc., importas – 9,9 proc. Ar galima teigti, kad iš krizės duobės Lietuvos ekonomiką ...

Kada medikų chalatai bus be kišenių?

Sveikatos ministras padarė atradimą – medikai dirba keliais etatais, vidutiniškai 3 -7 darbo vietose! Maža to, taip daug dirbdami, jie dar ir uždirba, kai kurie - net po 30-40 tūkstančių litų per mėnesį! Ministras duoda gydymo ...

Verslo sėkmė socialiniuose tinkluose gali turėti ir investicinę grąžą

Greitkelio Vilnius - Kaunas atkarpą drąsiai galima pavadinti reklamos paviljonų parku. Didžiulės reklamos laukuose reikalauja rimtų investicijų, tačiau, anot kompanijos „Socialbakers“ vieno iš įkūrėjų Lukaso Maixnerio, ...

Sakalo skrydis virš Snoro lizdo (1)

Ponas Sakalas paskelbė savo įžvalgas apie kandidatus į prezidentus. Įžvalgos tradicinės ir tikrai nebūtų vertos atskiro aptarimo, jeigu ne netradicinis autoriaus bandymas pakeliui panagrinėti dar ir kai kuriuos šalies bankininkystės ...

L. Andrikienę „Facebook“ palaiko organizuotas netikrų paskyrų tinklas

Kovo pradžioje portalas ekonomika.lt rašė apie netikrų socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymą Darbo partijai ir jos atstovams. Apie istoriją primename čia. Vis dėlto dar metų pradžioje buvo prabilta, kad konservatorės ...




Dienos klausimas

Ar manote, kad Lietuvos verslas per stipriai susijęs su Rusijos rinka?

Dienos citata

Nerimaudami dėl asmeninių pajamų ateityje arba tiesiog tikėdamiesi tolimesnio kainų mažėjimo gyventojai gali stengtis dar daugiau taupyti ir mažiau vartoti. Taip gali įsisukti žalinga kainų ir pajamų mažėjimo spiralė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

Archyvas

Dienos skaičius

1547 darbo vietos

tiek prognozuojama sukurti naujose Lietuvoje investavusiose įmonėse.

Archyvas