Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-03-18 11:10

 Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje. Tai užfiksuoja ir tyrimo autoriai: „Vis dėlto kyla klausimas, kodėl, nepaisant nuolat pabrėžiamo lietuvių ir latvių tautų bendrumo ir ilgalaikės kaimynystės, mes iš tikrųjų šiandien nesame vieni kitiems artimesni ar žinomesni nei kitos, kur kas tolimesnės kaimyninės tautos? Kodėl, nepaisant gana glaudžių žmonių ryšių ankstesniais laikotarpiais, pastaruoju metu jie yra akivaizdžiai susilpnėję? Kodėl iš tikrųjų nepavyksta išvengti destruktyvios konkurencijos ar vienadienių privalumų ten, kur ekonominė logika veda į bendros veiklos paiešką? Kodėl, nepaisant viešai deklaruojamos vienybės, kartais nesugebame suderinti ir pristatyti vieningos pozicijos, kuri iš principo būtų naudinga tiek mums, tiek platesniam regionui?“

N. Germanas ir A. Sarkanis išskiria veiksnius, kurie trukdo bendradarbiauti:

· skirtinga istorinė atmintis;

· skirtinga religinė konfesinė patirtis;

· skirtinga ekonominė ir kultūrinė kaimyninių valstybių ir žmonių įtaka;

· skirtinga vidinė nacionalinė sudėtis;

· iškraipyto pobūdžio ekonominės veiklos konkurencija;

· nevienodo lygio mokesčiai ir akcizai, sukuriantys ekonominius barjerus;

· mažai asmeninių ryšių, silpni ir dažnai formalūs šalių politinio, kultūrinio elito, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai;

· seni ir naujai atsirandantys stereotipai, kartais sukeliantys nepasitikėjimą ir įtarumą.

Ką gi reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kad nebūtų reiškiamos tik bendro pobūdžio deklaracijos, kurios dažnai ir lieka tik deklaracijomis? Studijos rengėjų nuomone, žmonių ryšių susilpnėjimas plačiąja prasme yra ta priežastis, dėl kurios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas yra ne toks pastebimas ir veiksmingas, koks turėtų būti. Siūlomas sprendimas – bendros informacinės erdvės kūrimas, kad abiejų šalių gyventojai daugiau žinotų apie kaimynų gyvenimo aktualijas. Praktiškai tai reiškia, kad Lietuvos ir Latvijos televizija, radijas, internetiniai tinklalapiai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas vyksta čia pat už sienos. Be to, aktyviau privalo bendradarbiauti šalių švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos: organizuoti studentų mainus, rengti įvairias konferencijas ir forumus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Vargas dėl mažų kainų?

 Jei jūsų paklausčiau, ar norite, kad kiltų kainos, kad dar daugiau reikėtų mokėti už šildymą, elektrą ir vandenį, už pieną, mėsą ir bulves, ką jūs pagalvotumėte? Erzinu, provokuoju, nusišneku? Ką begalvotumėte, bet faktas yra ...

Besitraukianti apdirbamoji gamyba ir eksportas – pavojus ekonomikai?

 Kovo mėnesį ir toliau tęsėsi apdirbamosios gamybos apimties mažėjimo tendencija – lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais apdirbamoji gamyba susitraukė 10,4 procentais. Lietuvos prekių eksporto duomenys taip pat nedžiugina. ...

A. Tapinas: žodyje „tarnautojas“ pamirštamas esminis momentas

Neramumų Ukrainoje kontekste, ne vienas susimąsto, ką darytų galimos grėsmės akivaizdoje, ar mūsų visuomenė yra pilietiška ir koks santykis yra tarp valdžios ir piliečių. Žurnalistas Andrius Tapinas ir politologė Ainė Ramonaitė teigia, kad ...

Dešimt metų ES – neįtikėtinas progresas ir neužgydytos žaizdos

Netrukus minėsime pirmojo dešimtmečio narystės Europos Sąjungoje metines. Pasiektas progresas akivaizdus – pagal daugelį makroekonominių rodiklių Lietuva buvo sparčiausiai besivystanti valstybė. Kita vertus, kai kurios problemos liko ...

Naftos kainos kol kas prieš negandas atsilaiko

Nors šiemet geopolitiniai neramumai Rytų Europoje krečia finansų rinkas, naftos kainos laikosi pakankamai stabiliai. Nuo 2013 m. vasaros sutrikęs naftos tiekimas iš Libijos suteikė paspirties kilti naftos kainoms. Tačiau jau ...

Viskas brangs

Tolumoje girdimas artėjančio euro traukinio griausmas suskaldė visuomenę į dvi dalis. Vieni jau ruošiasi eiti į peroną, nes atvažiuojančio traukinio nekantraudami laukia. Vieną kartą, t. y. 2007 metais, tas griausmas taip pat sklandė ore, ...

Bitkoinai trumpina kelią į pasaulio rinkas

 Kiekvienas piniginis vienetas yra paremtas realia verte, tačiau JAV kriptoekonomistas Jonas Matonis mano, kad pasaulio ekonomiką iš esmės gali pakeisti valiuta, paremta kompiuteriniais skaičiavimais. Lietuviškų šaknų ...

Kodėl dėl euro vartotojai mokės brangiau?

Spėliones, naudą ar patuštėjusią piniginę pajausime įsivedus eurą atidėkime į šalį, nes visą tai galime įvertinti pagal šalis, kurios šiuos pokyčius jau pergyveno. Pirmosios keturiolika Europos valstybių dar 1999 m. ...

Reputaciją praradusiai Rusijos akcijų rinkai – iššūkiai dar nesibaigė

Nors užsienio investuotojai praėjusiais metais nebuvo per daug optimistiškai nusiteikę dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų, Lietuvos didžiausios prekybos partnerės pagrindiniai akcijų indeksai, skirtingai nei kritę Kinijos ar Brazilijos ...

Kam ir kodėl reikia kainų augimo?

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų ...




Dienos klausimas

Kaip vertinate praėjusių metų Vyriausybės darbą?

Dienos citata

Litas jau daug metų yra fiksuotas euro atžvilgiu. Turime visus įsipareigojimus, susijusius su euru. Didžiausia nauda ta, kad valstybė tampa dar labiau integruota su ES ekonomika, tad gali tikėtis aktyvesnės prekybos ir didesnių investicinių srautų.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis

Archyvas

Dienos skaičius

870 tūkst. litų

Tokią sumą Seimo nariai šiemet jau išleido parlamentinei veiklai.

Archyvas