Mafijos kąsnis pasauliniame BVP

„Ekonomika.lt“ publikuoja ištrauką iš knygos „Mafijos eksportas“, kuri atskleidžia, kad pasaulyje išsikerojęs mafijos tinklas yra gerokai arčiau mūsų nei kai kuriems atrodo. Knygos autorius Francesco Forgione yra buvęs Italijos parlamentinės kovos su mafija komisijos pirmininkas. Anot jo, mafija smarkai prisideda prie pasaulinio BVP kūrimo ir, galima sakyti, vykdo kriminalinę pasaulio kolonizaciją.

Kiekvieną dieną perversdami laikraščius kriminalinės kronikos puslapiuose randame naujienų apie kovos su mafija ir narkotikais operacijas, apimančias keletą šalių ar žemynų. Dažniausiai, neskaitant ypač pagarsėjusių atvejų, tai būna trumpi straipsneliai, kelių eilučių naujienų agentūrų pranešimai, nesukeliantys jokio įspūdžio Italijos skaitytojams, kurie labiau susirūpinę pirmojo puslapio antraštėmis apie nelegalių imigrantų bangą ir augantį išžaginimų skaičių ar tarsi kokį televizijos serialą atidžiai seka paskutinį provincijos kriminalinį skandalą, be perstojo narstomą įvairiose visuomeninės ir privačių televizijų diskusijų laidose bandant atkurti įvykių eigą.

O vis dėlto Italijos mafijos – „’Ndrangheta“, „Cosa Nostra“ ir „Kamora“ – per savo įmonių tinklą, kredito įstaigų ir bendrovių akcijų valdymą, pasitelkusios ypatingą galią disponuoti kapitalu visame pasaulyje, išsikovojo pagrindinių globalizacijos veikėjų vaidmenį, ir ne tik kriminaliniu lygiu.

Jos aktyviai dalyvauja ekonominio ir finansinio internacionalizavimo procesuose ir tarsi mažos valstybės prisideda formuojant pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP), kuris auga ir iš vadinamosios niekšiškos ekonomikos, pastaraisiais dešimtmečiais įsigalėjusios visuose pasaulio kampeliuose.

Remiantis įvairių tyrimų institutų, pavyzdžiui, „Eurispes“, analizėmis ir tokiomis ekonominėmis studijomis kaip paskutinė metinė „Confesercenti“ (smulkiųjų ir vidutinių Italijos įmonių, veikiančių turizmo, prekybos ir paslaugų sektoriuose, asociacija) kovos su reketu skyriaus „SOS-Impresa“ ataskaita, paaiškėja, kad „’Ndraghetos“, „Kamoros“ ir Sicilijos mafijos metinė apyvarta svyruoja nuo 120 iki 180 mlrd. eurų. Tiesą sakant, panašus skaičius minimas kasmet parlamento tvirtinamame nacionalinio biudžeto įstatyme, siekiant subalansuoti valstybės finansus.

Tik 40–50 proc. šios milžiniškos sumos yra pakartotinai investuojama į tradicinės kriminalinės veiklos (kontrabandos, narkotikų ir ginklų pirkimo, „algų“ mokėjimo sąjungininkams, pagalbos kalintiesiems ir jų šeimoms) palaikymą. Likusi dalis tūkstančiais įvairiausių būdų įliejama į „legalią“ ekonomiką.

Tikroji problema yra nustatyti aiškią ribą tarp legalios ekonomikos ir nelegalios. Tačiau iš tikrųjų tokios ribos negali būti, kai susiduriama su kriminaliniais ištekliais, siekiančiais 5–7 procentus nacionalinio BVP ir veikiančiais užimtumo lygį ir darbo rinką, atliekančiais vieno iš didžiausių socialinių amortizatorių vaidmenį skurdžiausiuose Italijos regionuose, kuriuose labiausiai kenčiama nuo nedarbo.

- Francesco Forgione

Savaitraštis „Ekonomika.lt“