Mobingas, arba kai bando „išėsti“ kolegos ar darbdavys (1)

Prieš metus „Šiaulių naujienų“ interviu „Diagnozė - mobingas, arba Kodėl kolegos kolegą išėda iš darbo“ socialinių mokslų daktarė Jolita Vveinhardt, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, Šiaulių valstybinės kolegijos Turizmo ir vadybos katedros vedėja, įvardijo šalies darbo kolektyvuose itin išvešėjusį reiškinį - mobingą. Dienraščio redakcija sulaukė daugybės skaitytojų atsiliepimų, nuomonių ir klausimų, kaip ir pati daktarė Jolita Vveinhardt.

Tad pokalbį apie mobingą ir kitus negatyvius reiškinius tęsiame.

- Pastaruoju metu šiai temai žiniasklaidoje skiriama gana daug dėmesio. Gal padėtis gerėja?

- Po publikacijų žiniasklaidoje sulaukiau nemažai laiškų: vienuose jaučiamas palengvėjimas, kad įvardyta problema, kituose dalijamasi patirtimi, kad kitiems būtų lengviau.

Tačiau kartu drįsiu ir paprieštarauti dėl sklaidos apie mobingo reiškinį. Jeigu palygintume, kiek publikacijų spaudoje, internete, knygų skiriama mobingui ir apskritai organizacijos klimatui, darbuotojų komfortui skandinavų, vokiečių, prancūzų, britų ar net kai kuriose posovietinio bloko šalyse, liūdesys ima.

Paklauskite bet kurios įmonės vadovo, kas yra mobingas arba bulingas (kartais Lietuvoje naudojamas kaip sinonimas) ir pamatysite, kiek ir kokios pagalbos gali tikėtis darbuotojas. O būtent vadovo elgesys, žinios ir vadovavimo stilius didžia dalimi lemia darbuotojų santykius. Tai yra, ar vadovas sprendžia konfliktus, ar juos toleruoja. O gal vadovas net apskritai skatina ir renka gandus bei vadovaujasi taisykle – skaldyk ir valdyk.

Tyrimai rodo, jog toks vadovo tipas labai paplitęs. Tai dažniausiai į vadovaujančias pozicijas iškilę žmonės, žmonėms vadovaujantys pagal savo buitinį supratimo lygį – nei žinių, nei noro jų įgyti, tik bandymas „plūduriuoti“. Ir jeigu kas nors nepasiseka, kalti visuomet „blogi“ darbuotojai, kurie savo ruožtu vienas kitą ėda dėl išlikimo.

- Tačiau gal jau yra kur kreiptis mobingo aukoms?

- Vakarų šalys nuostolius dėl mobingo ekonomikai, sveikatos, socialinės apsaugos sistemai skaičiuoja dešimtimis milijardų eurų, o pas mus tik viename Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumente pavyko rasti vos vieną užuominą apie mobingą, kuri buvo pavartota kaip sinonimas bauginimui. O įmonės, valstybinėse organizacijose mobingas dažniausiai suprantamas kaip konkurencija arba „natūrali atranka“.

Viename rimtame leidinyje radau straipsniuką, kuriame labai patariama pagalbos kreiptis į mobingo advokatą. Pradėjau tokių ieškoti, kol paaiškėjo, kad straipsniukas verstas iš užsienio kalbos. Pamėginkite pagal Lietuvos teisyną nubausti žmones, kurie terorizuoja izoliuodami kontaktus su auka, kritikuodami jos darbą, mintis, požiūrius, seksualinio pobūdžio replikas ir pan. Vakaruose jau trys dešimtmečiai, kaip kuriamos valstybinės programos, steigiamos klinikos, dirba mobingo konsultantai, kuriamos pagalbos programos. Tokiose žinomose kompanijose, kaip „Volkswagen“, kolektyvinėse sutartyse atsakomybę už mobingo prevenciją ir pasekmes prisiima darbdavys, nes socialinė atsakomybė ten ne mada, kaip pas mus. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dažniausia pagalba – antidepresantai ir psichiatrijos ligoninė.

Šiaulių naujienos