Mokslininkai iš Saulės tornadų mokosi švarios energijos gamybos
(Puslapis 1 iš 2)
REUTERS/SCANPIX nuotr.
2012-07-02 19:05
Saulės paviršiuje siautėjantys didžiuliai, 1,6 tūkst. skersmens magnetiniai viesulai žvaigždės paviršių įkaitina iki milijonų laipsnių. Tačiau mokslininkai puoselėja viltis, jog magnetiniai tornadai, kuriais šiluma kanalizuojama iš Saulės gelmių į paviršinius sluoksnius, galėtų tapti švarios energijos Žemėje reaktorių pagrindu. Astronomų skaičiavimais, bet kurią akimirką Saulės paviršiuje šėlsta apie 11 tūkst. tokių magnetinių viesulų.
Tūkstančius kartų už žemiškuosius giminaičius galingesni Saulės tornadai pasižymi magnetiniais „skeletais“ – viesulo verpetais, kurie sukasi 9,6 tūkst. km/val. greičiu, o jų temperatūra siekia milijonus laipsnių. Viliamasi, jog ištyrus „saulės tornadus“, būtų galima paaiškinti, kodėl Saulės atmosferos temperatūra yra gerokai aukštesnė už Saulės gelmių temperatūrą.
Tyrėjai iš Šefildo universiteto tvirtina, jog Saulės tornadai energijos semiasi iš energijos rezervuarų, kurie glūdi po Saulės paviršiumi ir vadinami konvekcine zona, o į išorinius atmosferos sluoksnius ją perneša magnetinių bangų pavidalu. Magnetiniai Saulės tornadai savo dinamika labai primena sūkurį, kuris susiformuoja vandens pilnoje vonioje ištraukus kaištį.
„Jei suprastume, kaip gamta įkaitina įmagnetintą plazmą – tokia sudaro Saulės paviršiuje stebimus tornadus – galbūt vieną dieną mes sugebėtume išvystyti reikiamą technologiją, jog tokie magnetiniai viesulai švarią energiją neribotais kiekiais gamintų čia, Žemėje, - tvirtina Šefildo universiteto profesorius Robertusas Erdélyi.
„Norime paskelbti apie visur esančių magnetinių Saulės tornadų atradimą ir jų žymes karščiausiose Saulės atmosferos vietose – už kelių tūkstančių kilometrų nuo Saulės paviršiaus, kur temperatūra siekia keletą milijonų kelvinų, - pridūrė R. Erdelajus.
Saulės tornadai pasižymi itin dideliu magnetingumu, o juos sudaro plazma. Plazma – ketvirtoji medžiagų agregatinė būsena, neskaitant skysto, kieto ir dujinio būvio. Plazma sudaro 99 proc. žinomos visatos medžiagos.
„Viena iš esminių moderniosios astrofizikos problemų – kodėl tokios žvaigždės, kokia yra mūsų Saulė, atmosfera yra nepalyginamai karštesnė už žvaigždės paviršių, - pažymi tyrimui vadovavęs profesorius. – Įsivaizduokite, jog kopiate į kalną. Ir kuo aukščiau kopiate, tuo ten karščiau. Kaip tai gali būti? Kol kas to nežinome. Daug mokslininkų kaip tik tai ir mėgina išsiaiškinti.“
„Žinoma tiek, jog energijos gaunama iš telkinių, glūdinčių po žvaigždės paviršiumi. Tačiau kaip tokie kolosalūs energijos kiekiai pasiekia atmosferą, mums tebėra mįslė. Viliamės, jog ją įminti padės Saulės tornadai. Taip pat tikimės, jog panašius procesus kada nors galėsime imituoti ir Žemėje.
