N. Cooperis stebisi Lietuvos politikais ir žiniasklaida (3)

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis šįkart duodamas interviu Ekonomika.lt atvirai sako besistebintis mūsų šalies politikais ir žiniasklaida bei išsamiai pasakoja, kaip sekasi administruoti bankrutuojantį banką.

„Aš nesuprantu, kas čia per žmogus? Yra toks jūsų šalies parlamento narys... Petras Gražulis? Kuo aš jam užkliuvau? - neslėpdamas nuostabos pokalbį pradeda N. Cooperis. – Daugiausia Lietuvoje šiandien diskutuojama, kokį atlyginimą gausiu. Tačiau tai bus nuspręsta kreditorių komitete. Šiuo metu už darbą nesu gavęs nė cento. Žmonės, su kuriais iki šiol teko bendrauti, nepasirodė esantys iš mano gerbėjų klubo, tad tikrai nebus taip, kad jie paklaus manęs, kiek norėčiau gauti ir iškart išrašys čekį. Turėsiu pateikti detales apie tai, ką nuveikėme ir ko pasiekėme, kodėl kiekviena darbo valanda buvo reikalinga. Taigi tie debatai šiandien (dėl atlyginimo, - aut. past.) man atrodo nesuprantami.“

N. Cooperis bankrutuojančio banko „Snoras“ administratoriaus pareigas eina nuo gruodžio 9-osios. Ir kritikos strėlių savo adresu susilaukė ne kartą. Šįkart P. Gražuliui užkliuvo N. Cooperio paskyrimo bankrutuojančio banko administratoriumi procedūra. Tačiau „Snoro“ bankroto administratoriaus tai neišmuša iš vėžių - akivaizdu, kad jis žino, ką daro ir jau juokiasi išgirdęs apie P. Gražulio ekscentriškus išsišokimus: „ Jei vienintelis tavo gyvenimo tikslas kovoti prieš tai, ką aš girdėjau, tai ne itin prasmingai praleistas gyvenimas.“

Susirinkimas pavyko

Anot N. Cooperio, praėjusią savaitę įvykęs ilgai lauktas „Snoro“ kreditorių susirinkimas pateisino jo lūkesčius, o žiniasklaida tiesiog pučia burbulą.

„Iš tiesų jis pateisino mano lūkesčius. Tačiau kai kurie žmonės į kreditorių susirinkimą atėjo tik kelti sumaišties. Tai mane šokiravo. Net jeigu būčiau dalijęs pinigus, manau, šie žmonės vis tiek būtų bandę triukšmauti. Manau, tie, kurie atėjo į susirinkimą ir išbuvo jame iki pabaigos, buvo pakankamai patenkinti. Buvo klausimų-atsakymų sesija, kuri gerokai užtruko ir jos pabaigoje nebepakilo nė viena ranka. Na, aš nežinau, gal žmonės neklausia, nes kai kurie yra drovūs, tad gal ir liko tų neatsakytų klausimų.“

Pasak N. Cooperio, apie išankstį balsavimą buvo skelbiama, tad jei žmonės nebūtų buvę informuoti, kaip kad dabar skelbia žiniasklaida, jų būtų susirinkę gerokai daugiau. Tačiau banko administratorius apgailestauja, kad vis dėlto atsiranda žmonių, sugebančių manipuliuoti „Snoro“ kreditorių lūkesčiais: „Tikrai nenorėjau, kad žmonės turėtų nerealių lūkesčių, pavyzdžiui, kad atvyktų vyresnio amžiaus pora iš Šiaurės Lietuvos ir tikėtųsi per susirinkimą atgauti pinigus. Čia taip pat yra ir žiniasklaidos neatsakingumo padarinys. Arba buvo čia vienas toks, kurio nenoriu įvardyti, kuris sakė kreditoriams, jog jei jie jį parems, jis grąžins 60 proc. jų pretenzijų. Tai galėtų atsitikti tik tuo atveju, jei valstybė nuspręstų perleisti savo pretenziją iš Indėlių ir investicijų draudimo. Tačiau neatrodo, kad taip galėtų atsitikti. Tai būtų pats didžiausias dosnumo pavyzdys, su kuriuo man tektų susidurti“.

- Evelina Povilaitytė