Naftos kainas klupdo paklausa (5)

Silpni finansiniai pagrindinių pasaulio valstybių rodikliai ir nesibaigianti euro zonos skolų krizė sukėlė pastebimą naftos kainų nuosmukį. Kas ir kodėl turėtų dėl to labiausiai sunerimti?

Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie smukusį naujų darbo vietų kūrimą JAV ir išaugusį šalies nedarbo lygį dar įpylė žibalo į pasaulio ekonominių problemų ugnį. Pranešimai apie sulėtėjimą Kinijos – antros pagal dydį naftos vartotojos – gamybos sektoriuje nusmukdė naftos kainas žemiau kaip 100 JAV dolerių už barelį. Savaitės pradžioje Brent žaliavinės naftos kaina nukrito iki žemiausios ribos per aštuonis mėnesius ir siekė 81,5 JAV dolerio (226 litus) už barelį. Dar šių metų kovo pradžioje naftos kaina buvo pasiekusi rekordines 128 JAV dolerių (354 litų) už barelį aukštumas.

Vartoja mažiau

Pastaruoju metu smukusios naftos kainos ne visiems yra unikalus ir nepaaiškinamas reiškinys. Analitinio centro „Energy Intelligence Group“ duomenimis, paaiškinimas yra paprastas – nuo šių metų kovo pasaulyje buvo pagaminama daugiau naftos nei suvartojama. Pasaulinis naftos vartojimas krinta nuo 2011 metų pabaigos ir šių metų kovo pabaigoje siekė 88,5 mln. barelių per dieną (žr. grafiką). Per tą patį laikotarpį naftos gavyba stabiliai augo ir prie to labiausiai prisidėjo nauji naftos telkiniai bei gręžimo technologijos Šiaurės Amerikoje ir 10 proc. per metus išaugusi naftos gavyba OPEC šalyse. Paskutinį kartą naftos pasiūla viršijo paklausą 2006 metais.

JAV šiuo metu turi daugiau naftos atsargų nei 1990 metais, o šalies paklausa yra netoli žemiausios ribos per pastaruosius 15 metų. Šalis šiuo metu vis dar išlieka didžiausia naftos vartotoja. JAV energijos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, šių metų kovą šalyje buvo suvartojama 18 mln. barelių per dieną. JAV naftos vartojimą smukdo silpni ekonominiai rezultatai ir išaugęs energijos vartojimo efektyvumas. „Naftos kiekis, reikalingas ekonomikai išjudinti, nuolat krinta“, – „Bloomberg“ teigė investicinio banko „Oppenheimer“ energetikos analitikas Fadelis Gheitas.

Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės „Royal Dutch Shell“ vadovas Peteris Voseris. Anot jo, pasauliniam naftos kainų nuosmukiui daugiau įtakos turėjo mažesnė paklausa, o ne geopolitinės problemos. „Mažėjanti naftos kaina atspindi tai, kad geopolitiniai klausimai nebėra tokie dominuojantys, o jų vietą užima mažėjanti paklausa“, – Pasaulio dujų konferencijoje kalbėjo „Shell“

Liūdnos prognozės

Kai kurie analitikai bando prognozuoti naftos kainų tolesnę kryptį žvelgdami į praeities prekybos modelius. Per tokią analizę naudojamos istoriniais duomenimis paremtos statistinės diagramos. Pagal šiuos modelius galima pasakyti, ar pasiekus tam tikrą kainų lygį rinkos kils į viršų ar kris. Dauguma šios analizės šalininkų teigia, kad itin nesėkmingas JAV žaliavinės naftos mėnuo, kai kainos krito 17 iš 22 prekybos dienų, leidžia teigti, jog kainos ir toliau kris.

- Mindaugas Samkus