Neramus Vidurinių Rytų trikampis
(Puslapis 1 iš 4)
Alfredo Pliadžio (Fotodiena) nuotr.
2012-05-28 09:27
Įprasta teigti, kad JAV pozicijos Irano–Pakistano–Afganistano trikampyje ypač susilpnės, kai 2014 metais Vakarų sąjungininkai išves kariuomenę iš Afganistano. Tenykščius procesus akylai stebi ir pagal galimybes juose dalyvauja Rusija ir Indija, Pakistanas lyg ir beldžiasi į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (ŠBO), taigi tolsta nuo Amerikos. Vasario 9-ąją viešėdama Rusijoje Pakistano užsienio reikalų ministrė Hina Rabbani Khar pabrėžė ŠBO svarbą. Ponios H. R. Khar teigimu, Pekinas ir Maskva demonstruoja galią, priešindamiesi Amerikos ir NATO viešpatavimui regione.
Nors kontekstas prieštaringas, gegužės pradžioje nuvykęs neskelbto vizito Amerikos prezidentas Barackas Obama kartu su Afganistano prezidentu Hamidu Karzai‘umi pasirašė susitarimą dėl partnerystės po 2014-ųjų. Ta proga kalbėdamas Bagramo karinėje bazėje prezidentas B. Obama sakė, kad karo laikas baigiasi, talibams smogti stiprūs smūgiai, o ir „Al Qaeda“ greitai bus sutriuškinta. Susitarime dėl partnerystės apibrėžiama Amerikos buvimo Afganistane mastas ir pobūdis dešimtmetį po to, kai didžioji dalis Jungtinių Valstijų kovinių dalinių paliks šią šalį. Žiniasklaida spėja, kad Amerikos kariškių specialieji daliniai liks kalnų šalyje dar ilgai, nors nuo šių metų pradžios Jungtinių Valstijų ir Afganistano bendradarbiavimą temdė skandalai: internete pasirodžiusi vaizdo medžiaga – ant nukautų, spėjama, talibų kūnų besišlapinantys amerikiečių jūrų pėstininkai, Amerikos Bagramo bazėje sudegintos Korano kopijos, netvarkingas šaudymas, per kurį žuvo taikūs afganų kaimo gyventojai, ir pan.
Bet talibai parodė, kad vis dar yra reali jėga: praėjus kelioms valandoms po Amerikos prezidento išvykimo šeši žmonės žuvo ir dvidešimt sužeista mirtininkams susisprogdinus Kabule ir prie automobilių magistralės į Džalalabadą. Tarp žuvusiųjų yra vaikų, atsakomybę prisiėmė talibai. Ta proga naujienų agentūra „Associated Press“ pažymėjo, kad Talibanas randa galimybių atakuoti Afganistane ir tada, kai čia imamasi ypač griežtų saugumo priemonių dėl Amerikos prezidento vizito.
NATO ir Amerikos karinė vadovybė pareiškė, kad pavasarinę talibų kampaniją pradėjusi balandžio 15-osios ataka prieš Kabulą ir kai kuriuos miestus Kandaharo provincijoje nepakeis koalicijos sprendimo išvesti karines pajėgas iki 2014-ųjų pabaigos. JAV gynybos ministro Leono Panettos nuomone, tai buvo greičiau simbolinė akcija, nuo praėjusių metų talibai neįstengė surengti nė vienos organizuotos atakos. Vakarai savo ruožtu gegužės viduryje suplanavo didelį puolimą Afganistano pietryčiuose, taip prieš pasitraukimą siekdami užtikrinti iniciatyvą Afganistano vyriausybinėms saugumo pajėgoms, kurių skaičius artėja prie 350 tūkstančių.
Tačiau dažniausiai viskas yra nevienareikšmiška – Islamabadui lyg ir tolstant nuo Vakarų, Amerikos specialusis pasiuntinys Afganistane ir Pakistane Marcas Grossmanas balandžio 26-ąją pagaliau susitiko, kaip pranešė žiniasklaida, preliminarių derybų su Pakistano sausumos armijos štabo vadu generolu Ashfaqu Parvezu Kayani aptarti tiekimo tarptautinėms pajėgoms Afganistane atnaujinimo galimybių per Pakistano teritoriją. Pats M. Grossmanas pareiškė ypatingų vilčių nepuoselėjęs, susitikimo tikslas buvęs pokalbių atnaujinimas. Islamabadas sustabdė Amerikos krovinių tranzitą per savo teritoriją praėjusį lapkritį po to, kai per Amerikos aviacijos ataką žuvo 24 Pakistano armijos kariškiai. Mainais už tranzito atnaujinimą Islamabadas reikalauja oficialaus Vašingtono atsiprašymo ir nepilotuojamų lėktuvų operacijų Pakistano oro erdvėje nutraukimo.
- Arūnas Spraunius
